Jei nori išsitatuiruoti žodį „saudade“, atsakymas ir tiesiausias, ir paprasčiausias: jis visada rašomas būtent taip – mažąja s raide ir be jokio kirčio ženklo – ir pats savaime perteikia reikšmę, kurios dauguma kalbų negali išversti vienu žodžiu. Nuo tada sprendimas jau priklauso ne nuo reikšmės, o nuo piešinio: kokį šriftą pasirinkti, ar verta pridėti mažą simbolį ir kokio dydžio žodį leidžia pasirinkta kūno vieta, kad po daugelio metų linijos nesusilietų.
- Taisyklinga rašyba visada yra „saudade“ – be diakritinių ženklų, net ir derinant žodį su kitais žodžiais.
- Kursyvinis šriftas suteikia asmeniškumo ir rankraščio įspūdį, o tiesus šriftas išlieka įskaitomas net ir mažas.
- Mažas simbolis šalia žodžio yra estetinis pasirinkimas, o ne simbolis, turintis patvirtintą tradicinę reikšmę.
- Tinkamas šrifto dydis tiesiogiai priklauso nuo pasirinktos kūno vietos.
Ką reiškia „saudade“ ir kodėl šį žodį sunku išversti
„Dicionário Priberam“ žodyne „saudade“ apibrėžiama kaip dėkingas prisiminimas apie nesantį žmogų, praėjusį laiką ar tai, ko žmogus neteko, taip pat dėl šio trūkumo jaučiamas liūdesys; žodis kilęs iš lotyniško „solitas, -atis“, reiškiančio vienatvę (šaltinis: „Dicionário Priberam da Língua Portuguesa“). Būtent šis gražaus prisiminimo ir ilgesio dėl nebuvimo derinys lemia, kad žodis taip dažnai apibūdinamas, taip pat ir ne Portugalijos informaciniuose šaltiniuose, kaip toks, kurio negalima tiesiogiai išversti vienu žodžiu į kitas kalbas (šaltinis: „Saudade“ – Vikipedija). Šis vertimo sunkumas taip pat susijęs su fadu – muzikos stiliumi, kurį paprastai atlieka solistas, akompanuojant portugalų gitarai, o „saudade“ yra viena pagrindinių jo temų; nebūtina išmanyti šio žanro istorijos, kad suprastum, kodėl tiek daug žmonių renkasi būtent šį žodį dėl to, ko jis negali pasakyti kita kalba.
Kaip taisyklingai užrašyti žodį
Taisyklingai žodis visada rašomas „saudade“ – mažosiomis raidėmis, kaip žodyne, ir be jokio kirčio ženklo, kitaip nei daugelis kitų portugalų kalbos žodžių, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs. Suklysti dažniausiai galima tada, kai žodis derinamas su kitu: vardas, data ar toks posakis kaip „amžinai“ turi savo rašybą ir diakritinius ženklus, kuriuos prieš užbaigiant piešinį reikia patikrinti atskirai. Verta patikrinti rašybą pačiame galutiniame piešinyje, o ne vien telefone surašytame tekste, nes netolygūs tarpai tarp raidžių gali sudaryti įspūdį, kad žodis parašytas netaisyklingai, nors iš tikrųjų jis taisyklingas.
Kursyvinis ar tiesus šriftas: kurį pasirinkti
Bet kokio tatuiruojamo žodžio šrifto pasirinkimas remiasi bendra logika, išsamiai paaiškinta straipsnyje apie tatuiruotes su citatomis ir žodžiais; čia ši logika taikoma tik žodžiui „saudade“. Kursyvinis, sujungtomis raidėmis rašomas šriftas suteikia asmeniškumo ir rankraščio įspūdį, derantį prie emocinio žodžio svorio, tačiau jam reikia daugiau vietos: pernelyg arti viena kitos esančios plonos linijos linkusios susilieti, todėl iš toliau žodis tampa ne toks ryškus. Tiesus šriftas, panašesnis į rašomosios mašinėlės raides, išlieka įskaitomas net ir mažas, todėl yra patikimesnis pasirinkimas mažiau pastebimoms vietoms. Dizainas Hope puikiai iliustruoja antrąjį variantą: vienas žodis paprastu, storu šriftu, sukurtas taip, kad išliktų įskaitomas net būdamas mažas.
Prie žodžio pridėti mažą simbolį
Pridėti prie žodžio mažą simbolį – širdelę, bangą ar kitą paprastą elementą – yra vien estetinis pasirinkimas. Svarbu tai aiškiai pasakyti: nė vienas iš šių simbolių neturi patvirtintos tradicinės reikšmės, konkrečiai susijusios su „saudade“, todėl rinktis reikėtų pagal tai, kas tau patinka vizualiai, o ne dėl tariamos simbolikos. Techniniu požiūriu svarbiausia, kad simbolio linija nekonkuruotų su raidžių linijomis; nusprendus pridėti simbolį, žodis turėtų užimti šiek tiek mažiau vietos, nei užimtų vienas, kad abu elementai harmoningai tilptų pasirinktoje vietoje. Dizainas Begalybė parodo tokią pusiausvyrą: jame žodis derinamas su paprastu grafiniu simboliu, nė vienam iš jų neužgožiant kito.
Dydis ir vieta: kur tatuiruotė bus geriausiai įskaitoma
Tinkamas dydis priklauso tiek nuo šrifto stiliaus, tiek nuo kūno vietos. Paprastam kursyviniam šriftui reikia pailgesnės vietos, pavyzdžiui, dilbio ar liemens šono, kad kreivės ir plonos linijos turėtų pakankamai erdvės ir nesiliestų. Tiesios, kompaktiškos raidės geriau tinka mažesnėms vietoms, pavyzdžiui, riešui, ir net nedideliame plote žodis iš arti išlieka įskaitomas. Bendrosios rekomendacijos dėl minimalaus dydžio, tinkamo bet kokiam piešiniui, jau paaiškintos tatuiruočių dydžių vadove; čia ta pati logika taikoma būtent šiam žodžiui, nes pasirinktoje vietoje per mažas dizainas laikui bėgant paprastai praranda ryškumą, o tai ypač pastebima, kai svarbu žodį perskaityti, o ne vien pamatyti.
Išbandyti dizainą prieš apsisprendžiant
Prieš renkantis ilgalaikę tatuiruotę, laikina arba pusiau ilgalaikė tatuiruotė su tuo pačiu žodžiu, tokiu pačiu šriftu ir tokio paties dydžio parodys, kaip piešinys iš tikrųjų atrodo ant odos ir iš įprasto ištiestos rankos atstumo. Taip patvirtinamas piešinys, dydis ir vieta, tačiau tai nenumato ir nesimuliuoja skausmo, gijimo, alergijos rizikos ar tikslaus vaizdo, kurį žodis turėtų išsitatuiravus jį visam laikui. Jei dar neapsisprendei dėl vietos ar šrifto, pirmosios tatuiruotės vadovas padės ramiau apsvarstyti šį pasirinkimą, o tatuiruotės klijavimo namuose vadove žingsnis po žingsnio paaiškinamas procesas, kai nuspręsi išbandyti.
Jei nori tiesiogiai palyginti kursyvinį ir tiesų šriftą greta, prieš pasirinkdamas, kuris geriau tinka tavo numatytai vietai, laikinų užrašų tatuiruočių kolekcijoje rasi abiem stiliais užrašytų, panašaus į „saudade“ ilgio žodžių pavyzdžių.
