Geišą vaizduojanti tatuiruotė nevaizduoja kurtizanės ar meilės paslaugas teikiančios moters, kaip leidžia manyti Vakaruose paplitęs stereotipas. Ji primena istorinę japonų menininkės figūrą – moters, kuri buvo lavinama šokio, muzikos ir pokalbio meno srityse. Šį skirtumą suprasti – pirmas žingsnis renkantis dizainą, kuris išties perteiktų vaizduojamą asmenybę ir jos detales – kimono, vėduoklę, šukuoseną – bei dažnai su ja siejamus simbolius, pavyzdžiui, kameliją ar koi karpį, o ne atkartotų kine išpopuliarintą kostiuminį įvaizdį.
Prieš aptariant istorines ir simbolines detales, štai ką verta žinoti, kad būtų lengviau susiorientuoti:
- Geiša yra tradicinė japonų menininkė, o ne kurtizanė: painiava daugiausia kilo dėl po Antrojo pasaulinio karo įsitvirtinusio nesusipratimo.
- Maiko ir geiko – du to paties rengimo etapai: mokinė ir profesionalė, kurias galima atskirti pagal skirtingus kimono, obi ir šukuosenas.
- Vėduoklė, kamelija ir koi karpis – dažniausiai su geišos tema siejami piešinių elementai; kiekvienas jų japonų kultūroje turi konkrečią reikšmę.
- Pagarbus dizainas pasakoja apie meninį šios asmenybės lavinimą, o ne perteikia kostiuminį ar egzotizuojantį stereotipinį įvaizdį.
Ką iš tiesų reiškia geišos tatuiruotė
Japonų kultūroje žodis „geiša“ pažodžiui reiškia „meno žmogus“: taip vadinama profesionali pramogų atlikėja, išmokusi dainuoti, šokti, groti tradiciniais muzikos instrumentais ir palaikyti pokalbį per pokylius bei ceremonijas (šaltinis: Geisha – Wikipedia). Vakaruose paplitusi nuomonė, kad geiša yra kurtizanė ar prostitutė, yra istorinis nesusipratimas, ypač įsitvirtinęs po Antrojo pasaulinio karo, kai kai kurios moterys, dirbusios netoli okupacinių pajėgų, vadino save „geisha girls“, nors šiai meninei tradicijai nepriklausė (šaltinis: Geisha – Wikipedia).
Šis skirtumas svarbus tiems, kurie renkasi šį motyvą tatuiruotei, nes nuo to, kurį iš šių dviejų įvaizdžių turime omenyje, priklauso, kaip dizainas bus kuriamas ir pristatomas. Tradicinei menininkei pagerbti skirtame piešinyje pabrėžiama elegancija, santūrumas ir kimono ar vėduoklės detalės; o kurtizanės stereotipu paremtas piešinys gali paversti šią asmenybę egzotizuojančia kliše. Į tai verta atsižvelgti jau renkantis dizainą, dar prieš jam atsiduriant ant odos.
Trumpai apie istoriją
Geišos figūra atsirado XVIII amžiaus Japonijoje. Pirmoji dokumentuose minima moteris, pasivadinusi geiša, buvo Fukagavoje apie 1750 m. gyvenusi pramogų atlikėja, garsėjusi dainavimu ir šamisenu – trijų stygų liutnia, kuri iki šiol išlieka vienu iš šios profesijos simbolių (šaltinis: Geisha – Wikipedia). Tradicinis rengimas apėmė ne tik šamiseną, bet ir fleitą bei būgnus, Buyō stiliaus šokį, arbatos ceremoniją ir kaligrafiją: taip buvo siekiama parengti visapusišką menininkę, o ne tiesiog pramogų atlikėją.
Geiko ir maiko: du tos pačios tradicijos etapai
Geišos tematikos piešiniuose dažnai pastebimi vaizduojamos aprangos skirtumai. Taip yra todėl, kad šis pavadinimas iš tiesų apima du skirtingus to paties kelio etapus. Maiko yra mokinė, paprastai 17–20 metų, kurios mokymosi laikotarpis gali trukti nuo kelių mėnesių iki maždaug dvejų metų; geiko yra jau parengta profesionalė, o būtent žodis „geiko“ Kiote vartojamas vietoj žodžio „geiša“ (šaltinis: Maiko – Wikipedia).
Skirtumas geriausiai matyti iš kimono: maiko dėvi ilgą, 200–240 cm ilgio hikizuri su labai plačiomis furisodės rankovėmis ir darari obi, kuris gali būti ilgesnis nei 6 m ir skirtas būtent šiam mokymosi etapui (šaltinis: Maiko – Wikipedia). Žinant šias detales lengviau suprasti jau sukurtą dizainą arba įvertinti, kurį mokymosi etapą iš tiesų norima pavaizduoti, dar prieš ieškant kitų užuominų šukuosenoje ar makiaže.
Kur atsirado šis skirtumas: hanamači kvartalai, tokie kaip Gionas Kiote
Maiko ir geiko mokosi kvartaluose, vadinamuose hanamači – pažodžiui „gėlių miestais“. Gionas Kiote turbūt žinomiausias iš jų: nuo 1881 m. jis padalytas į Gion Kobu ir Gion Higashi, o viešas Miyako Odori šokio pasirodymas čia rengiamas kasmet nuo 1872 m. (šaltinis: Gion – Wikipedia). Besidomintiems šia tema šios nuorodos padeda atskirti gerai apgalvotą iliustraciją nuo bendrinio įvaizdžio.
Simboliai, dažnai vaizduojami kartu su geiša
Geišą vaizduojančiuose tatuiruočių piešiniuose dažnai pasitaiko trys elementai. Prieš derinant juos dizainui verta žinoti, kokią konkrečią reikšmę turi kiekvienas iš jų.
Vėduoklė (sensu)
Sulankstoma vėduoklė sensu yra japonų išradimas. Geiko ir maiko ją naudoja tradiciniuose šokiuose, kuriuose šokama būtent su vėduokle (šaltinis: Folding fan – Wikipedia). Todėl tatuiruotėje šalia figūros pavaizduota išskleista vėduoklė primena meninį pasirodymą, o ne vien dekoratyvinį aksesuarą.
Kamelija (tsubaki)
Japonų gėlių kalboje hanakotoba kamelijos (tsubaki) reikšmė priklauso nuo jos spalvos: raudona siejama su meile, kuri grakščiai nuvysta, balta – su laukimu, o geltona – su troškimu ar nostalgija (šaltinis: Hanakotoba – Wikipedia). Taigi tinkamos spalvos pasirinkimas – ne vien estetinis klausimas: nuo jos priklauso, ką piešinys pasako jį matančiam žmogui.
Koi karpis
Japonų kultūroje koi siejamas su sėkme, klestėjimu ir atkaklumu susidūrus su sunkumais. Ši reikšmė dera su disciplina ir atsidavimu, lydinčiais geišos meninį rengimą (šaltinis: Koi – Wikipedia). Ta pati simbolika atsispindi koinobori – karpio formos vėliavose, atsiradusiose Edo laikotarpiu, kurios ir šiandien keliamos gegužės 5-ąją, Vaikų dieną.
Kaip pagarbiai pasirinkti geišos tatuiruotę
Paprasčiausias būdas išlikti ištikimiems šiam motyvui – remtis tikrąja jo istorija, o ne filmuose paplitusiu kostiuminiu įvaizdžiu. Dizainas, pabrėžiantis santūrumą, judesio grakštumą ar kimono detales, pasakoja apie tradicinę menininkę; o piešinys, kuriame dėmesys skiriamas vien ryškiam makiažui ar provokuojančioms pozoms, labiau primena vengtiną stereotipą. Prieš derinant kelis elementus viename piešinyje verta patikrinti kelis dalykus:
- Pasirinktos kamelijos spalvą, nes ji keičia gėlės reikšmę japonų gėlių kalboje.
- Vaizduojamos vėduoklės ar instrumento tipą, jei norima atpažįstamai perteikti meninį pasirodymą.
- Kaip nupiešti kimono ir šukuosena, kad būtų aišku, ar dizainas vaizduoja maiko, ar geiko.
Norintiems šalia figūros įkvėpimo pasisemti ir iš kitų gėlių motyvų, pavyzdžiui, vyšnios žiedo, verta paskaityti straipsnius apie tatuiruotes su gėlėmis, kuriuose išsamiai paaiškintos dažniausiai japoniško stiliaus piešiniuose naudojamų gėlių reikšmės.
Prieš darant ilgalaikę tatuiruotę įvertinkite proporcijas ir vietą
Pasirinkus dizainą ir derinamus simbolius, belieka išsiaiškinti, kaip motyvas atrodys ant odos. Čia praverčia laikina arba pusiau ilgalaikė tatuiruotė. Pirmiausia užsidėjus tokį piešinį galima pamatyti tikrojo dydžio figūrą, įvertinti, ar pasirinktoje vietoje įskaitomos tokios detalės kaip vėduoklė ar kamelija, ir palyginti kelias kūno vietas – pavyzdžiui, dilbį ir mentę – prieš priimant sprendimą dėl ilgalaikės tatuiruotės. Tai išvaizdos ir vietos išbandymas, o ne būsimų pojūčių, gijimo ar galutinės išvaizdos, kurią turėtų toks pats ilgalaikis tatuiruotės motyvas, peržiūra: šiuos aspektus atėjus tam etapui reikės įvertinti su specialistu. Norintys geriau suprasti, kodėl verta išbandyti dizainą prieš paverčiant jį ilgalaikiu, gali skaityti vadovą, kaip ir kodėl prieš pasirenkant galutinį variantą išbandyti tatuiruotę, o laikinų ir pusiau ilgalaikių tatuiruočių palyginimas padės pasirinkti, kurį iš šių dviejų formatų naudoti bandymui.
InkLabs Geisha dizainas perteikia būtent šią elegantišką figūrą, o jam parinkti azijietiškų motyvų įkvėpti elementai. Jį galima rinktis kaip laikiną arba pusiau ilgalaikę tatuiruotę kolekcijoje Žmogaus kūnas kartu su kitais panašiais kūnui skirtais motyvais. Norintys palyginti jį su kitais to paties iliustracinio stiliaus piešiniais gali peržiūrėti ir kolekciją Iliustracinis. Jei dar svarstote, kurioje vietoje pasidaryti pirmąją tatuiruotę, vadove, kaip išsirinkti pirmosios tatuiruotės motyvą ir vietą pateikiami naudingi kriterijai, tinkantys ir tokiam motyvui kaip geiša.
Dažnai užduodami klausimai apie geišos tatuiruotę
Ar geiša ir oiran yra ta pati figūra? Ne: geiša yra šokio, muzikos ir pokalbio meno išmokusi menininkė, o oiran buvo aukšto rango kurtizanė. Jų painiojimas – dažniausia klaida kalbant apie šį motyvą, ir būtent ši painiava paskatino Vakaruose paplitusį stereotipą, siejantį geišą su prostitucija.
Ar geišą vaizduojanti tatuiruotė savaime yra nepagarbi? Ne, savaime ji tokia nėra: taip nutinka tada, kai figūra paverčiama kostiuminiu įvaizdžiu, užuot pasakojus apie jos istoriją ir simbolius. Gerai apgalvotas, tikrąja tradicija paremtas dizainas skiriasi nuo vien stereotipu pagrįstos iliustracijos.
Kiek laiko išlieka pusiau ilgalaikė šio motyvo tatuiruotė? Tai priklauso nuo pasirinkto produkto, o ne nuo vaizduojamo motyvo: kiek laiko užtrunka spalvai išryškėti ir kiek tatuiruotė išlieka, visada reikėtų tikrinti konkretaus produkto aprašyme, o ne spėlioti apibendrintai.
