Sapnų gaudyklės tatuiruotė vaizduoja apskritą, į voratinklį panašų pyninį ir nuo jo kabančias plunksnas. Iš pradžių ji atsirado ne kaip puošmena, o kaip apsauginis daiktas ojibvų (dar vadinamų anishinaabe) kultūroje. Pasak tradicijos, tinklas sulaiko ore tvyrančias kenksmingas jėgas, kaip voratinklis pagauna viską, kas prie jo prisiliečia (šaltinis: Sapnų gaudyklė – Vikipedija). Kol šis motyvas pasiekė Vakarų popkultūrą, jis gerokai nutolo nuo pirminio konteksto, todėl prieš kuriant tatuiruotę verta sužinoti, iš kur jis kilęs, ką reiškė jo dalys ir kaip pasirinkti dizainą nepamirštant jo ištakų. Taip pat aptarsime, kuri vieta – dilbis, nugara ar šonkauliai – geriausiai atskleidžia tinklo ir plunksnų struktūrą.
- Sapnų gaudyklės kilmė tiesiogiai siejama su ojibvų (anishinaabe) bendruomene, o ne su kokia nors bendra tradicija, kurią būtų galima priskirti bet kuriai čiabuvių kultūrai.
- Originalų daiktą sudarė ant išlenkto gluosnio lanko nupintas tinklas, plunksnos ir karoliukai; jį kabindavo virš lopšio ar lovos, o ne ant lentynos ar sienos.
- Simbolis plačiau išgarsėjo XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose: pirmiausia paplito kitose čiabuvių bendruomenėse, vėliau jį perėmė ir masinė kultūra.
- Dizaino dydis ir vieta (dilbis, nugara, šonkauliai) sukuria skirtingą įspūdį, todėl verta tai įvertinti išbandžius laikiną arba pusiau ilgalaikį variantą, prieš priimant bet kokį galutinį sprendimą.
Iš kur kilo sapnų gaudyklė ir kodėl ji siejama su ojibvų kultūra
Net pats pavadinimas atskleidžia šio rašto kilmę: formos, angliškai vadinamos „dreamcatcher“, pavadinimas ojibvų kalba yra „asabikeshiinh“, reiškiantis vorą ir tiesiogiai nurodantis į voratinklio struktūrą (šaltinis: Sapnų gaudyklė – Vikipedija). Šis kalbinis ryšys svarbus, nes šiandien motyvas dažnai vadinamas bendru „indėnišku“ ar „genčių“ ornamentu, nors iš tiesų tai konkrečios bendruomenės konkreti tradicija.
Asibikaashi legenda
1929 m. etnografė Frances Densmore užrašė tradiciją, siejančią sapnų gaudyklę su Asibikaashi – Moterimi-voru, kuri rūpinasi bendruomenės nariais, ypač vaikais. Bendruomenei išsisklaidžius po vis didesnę teritoriją ir Asibikaashi tapus vis sunkiau pasiekti kiekvieną lopšį, pasak tradicijos, motinos ir močiutės ėmė pinti apsauginius tinklus, kad tęstų šios moters darbą ten, kur ji pati fiziškai nebegalėjo būti (šaltinis: Sapnų gaudyklė – Vikipedija). Ojibvų tradicija taip pat patvirtina, kad iš pradžių šis daiktas buvo skirtas miegantiems vaikams apsaugoti ir buvo gaminamas iš į lanko pavidalą sulenktos vytelės bei sausgyslių pluošto tinklo; lankas būdavo apvalus arba ašaros formos (šaltinis: Amerikos indėnų sapnų gaudyklės – Native Languages of the Americas).
Iš ko buvo gaminama originali sapnų gaudyklė
Tradiciniai dirbiniai būdavo pinami ant išlenkto gluosnio lanko iš dilgėlių pluošto, sausgyslių ar kitų augalinių siūlų; prie tinklo kabindavo šventas plunksnas ir karoliukus. Pagamintą daiktą pakabindavo virš lopšio ar lovos tikėdami, kad tinklas sulaiko ore tvyrančias kenksmingas jėgas, kaip voratinklis pagauna viską, kas prie jo prisiliečia (šaltinis: Sapnų gaudyklė – Vikipedija). Ši funkcija paaiškina, kodėl rašto centras yra apvalus: tai ne estetinis sprendimas, o fizinės tinklo struktūros atspindys.
Ką simbolizuoja siūlai, plunksnos ir karoliukai
Lankas, tinklas, plunksnos ir karoliukai atliko apsauginę daikto funkciją, tačiau tiksli jų reikšmė skyrėsi priklausomai nuo elemento ir bendruomenės – tai nebuvo visur vienoda simbolių sistema. Šiandien dažniausiai girdimas aiškinimas teigia, kad tinklas atsijoja blogus sapnus, o geri sapnai plunksnomis nuteka pas miegantįjį. Ši istorija plačiai paplitusi kaip pasakojimas iš antrų lūpų, tačiau etnografinis šaltinis, kuriuo remiasi dauguma aprašymų, pirmiausia dokumentuoja bendrą apsauginę tinklo funkciją ir jo gebėjimą sulaikyti žalą, o ne atskirą plunksnų filtravimo funkciją. Todėl šį aiškinimą verta laikyti žinomu ir populiariu pasakojimu, o ne tiksliu etnografiniu faktu.
Patikimai dokumentuota tai, kad tinklo struktūra atkartoja voratinklį, o prie jo kabėjusios plunksnos ir karoliukai buvo dekoratyvūs ir kartu sakralūs daikto elementai, o ne vėliau pridėtos puošmenos. Jei norėtum plačiau paskaityti apie plunksnų ir sparnų simboliką apskritai, neapsiribojant sapnų gaudykle, daugiau apie tai rasi straipsnyje apie sparnų ir plunksnų motyvų reikšmę, nes šiame tekste sąmoningai dėmesys skiriamas tik sapnų gaudyklei.
Kaip sapnų gaudyklė tapo plačiau žinomu simboliu
XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių panindėnų judėjimo laikotarpiu sapnų gaudyklės variantus ėmė naudoti ir kitos čiabuvių bendruomenės – nebe vien kaip ojibvų tradicijos daiktą, bet ir kaip bendrumo bei bendros tapatybės simbolį (šaltinis: Sapnų gaudyklė – Vikipedija). Po to, aštuntajame dešimtmetyje, pagrindinėje žiniasklaidoje pasirodė terminas „dream catcher“, o devintajame dešimtmetyje šis rankų darbo dirbinys jau buvo plačiai žinomas Jungtinėse Valstijose. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis tapo vienu paklausiausių masinės gamybos tokio tipo gaminių, o tai reiškė ir tai, kad prekyboje esantys dirbiniai vis labiau nutolo nuo originalių medžiagų bei formos.
Šio proceso kaina ta, kad didelę dalį šiandien parduodamų sapnų gaudyklių gamina Naujojo amžiaus grupės arba masinės gamybos įmonės; jos gaminamos ne iš tradicinių medžiagų ir tik neryškiai primena istorinę formą. Tai kelia kultūrinio pasisavinimo ir perteklinio komercializavimo klausimų (šaltinis: Sapnų gaudyklė – Vikipedija). Norintiems įsigyti autentišką fizinį dirbinį verta pirkti iš genčių pripažinto Amerikos čiabuvių, inuitų ar Pirmųjų tautų (First Nations) kūrėjo (šaltinis: Amerikos indėnų sapnų gaudyklės – Native Languages of the Americas). Šiuo principu verta vadovautis ir renkantis tatuiruotės dizainą: svarbu suprasti skirtumą tarp iš konteksto išplėšto, karikatūriško vaizdavimo ir paprasto, pačią formą gerbiančio dizaino.
Pagarbus pasirinkimas: į ką atkreipti dėmesį prieš renkantis sapnų gaudyklės motyvą
Svarbiausia – greta pasirinkto dizaino žinoti ir pripažinti jo kilmę: tai ne koks nors bendras „indėniškas“ ar „genčių“ ornamentas, o konkrečios bendruomenės tradicija, kurią verta įvardyti ir aptarti atsižvelgiant į jos kontekstą. Taip pat verta vengti sapnų gaudyklės formą maišyti su kitų kultūrų sakraliniais ar apeiginiais elementais į vieną „egzotišką“ kompoziciją, nes taip kaip tik sustiprinamas konteksto neturintis skirtingų dalykų suplakimas, dėl kurio masinės gamybos variantai sulaukia daug kritikos.
Tokie pat apmąstymai tinka bet kuriam motyvui, kilusiam iš konkrečios religinės ar kultūrinės tradicijos: panašių aspektų, pritaikytų kitai kultūrinei aplinkai, rasi straipsnyje apie pagarbų budizmo simbolių vaizdavimą. Abiem atvejais siekiama to paties: pasirinkti ir nešioti dizainą taip, kad pirminė jo reikšmė išliktų atpažįstama ir gerbiama, o ne išnyktų po bendrinės „dvasinės“ puošmenos įvaizdžiu.
Kur geriausiai tinka sapnų gaudyklės tatuiruotė: dilbis, nugara, šonkauliai
Dilbis yra praktiškas pasirinkimas, nes apvalus tinklas ir viena ar dvi kabančios plunksnos šiame plote išlieka aiškiai matomos, o dieną tatuiruotė taip pat bus matoma, jei norėsi ją parodyti. Šis kompaktiškas išdėstymas artimas originalaus nedidelio daikto proporcijoms: lankas centre, o po juo – trumpa žemyn nukreiptų plunksnų eilė.
Nugara suteikia gerokai didesnį plotą, todėl joje telpa detalesnis tinklo raštas ir daugiau skirtingo ilgio kabančių plunksnų, kompozicijai neatrodant perkrautai. Šonkauliai, priešingai, suteikia siaurą vertikalią erdvę, kuri gerai dera su žemyn kabančių plunksnų eile, nors oda šioje vietoje jautresnė – į tai verta atsižvelgti planuojant.
Kodėl verta pirmiausia išbandyti dydį ir vietą
Laikina arba pusiau ilgalaikė tatuiruotė pirmiausia skirta tam, kad galėtum pamatyti planuojamą dydį ir vietą ant savo odos prieš priimdamas bet kokį galutinį sprendimą; ji nepadės nuspėti, kaip permanentinė versija skaudės, gis ar atrodys po kelerių metų. Jei vis dar nesi tikras, kuri kūno vieta ir dydis tau tinka, daugiau aspektų rasi straipsnyje apie pirmosios tatuiruotės dizaino ir vietos pasirinkimą, o dydžio pasirinkimo vadovas konkrečiai padės nuspręsti, ar tam tikrai kūno vietai vertėtų rinktis mažą, vidutinį ar didesnio ploto dizainą.
Taigi sapnų gaudyklės tatuiruotė yra ir kultūrinis klausimas, ir praktinis sprendimas: verta žinoti ojibvų kilmę bei tai, kaip simbolis vėliau plačiai paplito, o tada pagal tai pasirinkti formą gerbiantį dizainą ir vietą. Jei norėtum peržiūrėti ir kitus panašią prasmę turinčius motyvus, išsamus tatuiruočių reikšmių rinkinys yra gera pradžia, o dvasinės tematikos laikinų tatuiruočių kolekcijoje gali apžiūrėti daugiau panašios nuotaikos dizainų prieš išbandydamas pasirinktąjį ant savo odos.
