Jei domina fenikso tatuiruotės reikšmė, trumpai tariant, graikų ir egiptiečių mituose iš pelenų atgimstantis paukštis simbolizuoja naują pradžią, sunkumų įveikimą ir tęstinumą – tai ne vien puošnus, bet tuščias motyvas. Tačiau svarbu žinoti, kad šis feniksas yra atskira tradicija greta kinų fenghuang ir vengriškojo turulo, todėl prieš aptardamas piešinį su tatuiruočių meistru verta išsiaiškinti, apie kurį paukštį kalbi. Šiame vadove papasakosime apie legendos kilmę, reikšmių sluoksnius, trijų paukščių skirtumus ir kelis praktinius dalykus, į kuriuos verta atsižvelgti renkantis vietą, o tada – kaip išbandyti piešinį ant savo odos prieš priimant galutinį sprendimą.
- Anksčiausias žinomas fenikso paminėjimas aptinkamas graikų šaltinyje – Hesiodo kūrinyje, kuriame palyginimų grandinėje šis paukštis apibūdinamas kaip gyvenantis gerokai ilgiau už varną ir elnią. Taigi šis mitas nėra šiuolaikinis išradimas – tai daugiau nei dviejų tūkstančių metų tradicija.
- Iš pelenų atgimstančio paukščio vaizdinys reiškia ne tik bendrą „atgimimą“, bet ir gali simbolizuoti konkrečiai naują pradžią, sunkumų įveikimą arba nuolatinį atsinaujinimą – priklauso nuo to, kurią mintį nori pabrėžti.
- Kinų fenghuang ir vengriškasis turulas kilę iš visiškai skirtingų tradicijų, skiriasi ir jų reikšmės, todėl tatuiruočių meistrui verta tiksliai pasakyti, kokio paukščio nori – klasikinio vakarietiško fenikso ar kito.
- Laikinas arba pusiau ilgalaikis fenikso piešinys parodys, kaip ant tavo odos atrodo pasirinktas dydis ir vieta, tačiau neatskleis, ar galutinė tatuiruotė bus skausminga, kaip ji gis ar kaip tiksliai atrodys.
Iš kur kilo fenikso legenda?
Anksčiausias žinomas rašytinis fenikso paminėjimas aptinkamas graikų šaltinyje: Hesiodas, maždaug 700 m. pr. Kr. datuojamame eilėraštyje, palyginimų grandinėje apibūdina šį paukštį kaip gyvenantį gerokai ilgiau už varną ir elnią. Tačiau tame pačiame eilėraštyje teigiama, kad pasakiškosios nimfos esą gyvena dar ilgiau už feniksą, taigi kalbama ne apie absoliučiai „ilgiausiai iš visų gyvų būtybių gyvenantį“ paukštį (šaltinis: Phoenix (mythology) – Wikipedia). Toks nepaprastai ilgas, bet ne beribis gyvenimas dar nėra šiandien žinoma istorija apie atgimimą iš pelenų, tačiau jau tada išryškėja išskirtinis, beveik amžinas paukščio būdas. Vėliau šis pasakojimas susiejamas su egiptiečių paukščiu Bennu – taip nutinka Herodotui aprašius maždaug 450 m. pr. Kr. kelionę į Egiptą: Herodotas graikų fenikso kilmę siejo su Egiptu, nors mokslininkai iki šiol ginčijasi, kuri tradicija iš tikrųjų paveikė kitą (šaltinis: Phoenix (mythology) – Wikipedia).
Egiptiečių tikėjime Bennu buvo laikomas saulės dievo Ra dvasine apraiška (ba), o Heliopolyje garbinamas kaip savęs atsinaujinimo ir atgimimo simbolis; jo vardas dažnai siejamas su veiksmažodžiu, reiškiančiu „pakilti švytint“ (šaltinis: Bennu – Wikipedia). Ši sąsaja paaiškina, kodėl feniksas taip glaudžiai siejamas su saule ir atgimimu: dvi tradicijos – graikų ir egiptiečių – viena kitą sustiprino ir suformavo šiandien mums žinomą fenikso vaizdinį. Kadangi kilmė ginčytina, feniksą verta laikyti per tūkstantmečius susipynusiu mitu, o ne vienos kultūros užbaigtu ir nekintančiu pasakojimu.
Ką iš tikrųjų simbolizuoja fenikso tatuiruotė?
Iš pelenų atgimstančio paukščio vaizdinys pirmiausia perteikia naujos pradžios ir sunkumų įveikimo mintį: žmogus užverčia sunkų gyvenimo etapą ir sąmoningai pasirenka pradėti iš naujo, o ne nešioja abstraktų, vien dekoratyvų ir jokios reikšmės neturintį piešinį. Būtent dėl to feniksas yra toks tatuiruotės motyvas, kurį verta susieti su savo istorija prieš pasirenkant galutinį variantą.
Graikų ir egiptiečių tradicijoje feniksas ilgainiui tapo bendro atsinaujinimo, prisikėlimo ir cikliško atgimimo simboliu, turinčiu kelis vienas ant kito susiklojančius reikšmių sluoksnius (šaltinis: Phoenix (mythology) – Wikipedia). Dėl nuolatinės mirties ir atgimimo kaitos daugelis feniksą sieja ne su vienu lūžio tašku, o ir su pastovumu bei tęstinumu: su juo gali tapatintis ir tas, kuris vėl ir vėl atsitiesia, ir tas, kuris apsisprendė dėl vieno didelio pokyčio. Todėl verta sąmoningai nuspręsti, ar tatuiruote nori išreikšti praeities užbaigimą, šiuo metu vykstančius pokyčius, ar veikiau atkaklumą, nes nuo šio sprendimo priklausys poza, spalvų gama ir papildomi elementai – liepsnos, pelenai, išskleisti ar suglausti sparnai.
Feniksas, fenghuang ar turulas? Nepainiok mitinių paukščių
Kinų fenghuang išvaizda ir reikšme labai skiriasi nuo vakarietiško fenikso: jo esmė – ne atgimimas iš pelenų, o taikos, dorybės ir jin bei jang pusiausvyros simbolika (šaltinis: Fenghuang – Wikipedia). Skiriasi ir jo išvaizda: dažnai viename puošnesniame pavidale susipina kelių paukščių – fazano, gervės ir anties – bruožai, o vakarietiškas feniksas paprastai vaizduojamas kaip į erelį ar sakalą panašus paukštis, kurio plunksnos primena liepsnas. Jei šie du paukščiai supainiojami, lengva pasirinkti piešinį, perteikiantį ne tą reikšmę, kurią iš tikrųjų norima išreikšti.
Vengriškasis turulas – savitas, į sakalą panašus legendinis paukštis iš vengrų tautos susikūrimo legendų ciklo. Jis nėra tas pats, kas graikų ir egiptiečių feniksas, net jei abu dažnai įvardijami kaip „stiprybės“ ar „pasididžiavimo“ simboliai. Jei ypač domina turulo reikšmė ir vengriška nacionalinė simbolika, verta perskaityti straipsnį apie turulo tatuiruotę ir vengriškus nacionalinius simbolius, kuriame išsamiai aptariama ir pasakojimų ciklo kilmė, ir su jo nešiojimu susiję dalykai. O jei nori būtent klasikinio vakarietiško fenikso motyvo, tiksliai taip ir pasakyk tatuiruočių meistrui, kad jis sukurtų piešinį su liepsną primenančiomis uodegos plunksnomis ir būdingu siluetu, o ne puošnesnį, iš kelių paukščių bruožų sudarytą fenghuang pavidalą.
Kur gali gerai atrodyti fenikso tatuiruotė: nugara, dilbis, šonkauliai
Išsiaiškinus reikšmę, dauguma sprendimų susiję su kūno vieta: kur tiks išskleisti paukščio sparnai, ir ar nori piešinį matyti kasdien, ar verčiau jį paslėpti.
Nugara suteikia didelį, vientisą ir tolygiai išlenktą plotą išskleistiems sparnams, todėl tai populiariausias pasirinkimas detalesnei, simetriškai fenikso kompozicijai, kurioje telpa ir plunksnos, ir liepsnos. O dilbis kasdien yra geriau matomas, tačiau jį nesunku uždengti drabužiu ilgomis rankovėmis, todėl tai geras pasirinkimas norintiems patiems pasirinkti, kada parodyti piešinį. Lieknas, vertikalus išdėstymas – toks, kokį matome ir plonų linijų piešinyje Phoenix Astral – ypač tinka tokiam ne itin plačiam plotui.
Šonkaulių linija taip pat puikiai dera prie pailgo paukščio kūno, tačiau dėl mažesnio ir lenkto ploto ši vieta labiau tinka paprastesnėms vertikalioms kompozicijoms nei variantui su visiškai išskleistais sparnais. Kadangi daugeliui šonkaulių sritis atrodo jautresnė, o kvėpuojant ji taip pat juda, prieš apsisprendžiant dėl galutinio dydžio verta aptarti su tatuiruočių meistru, kiek detalių patogiai tilps šioje vietoje.
Išbandyk piešinį prieš priimdamas galutinį sprendimą
Laikinas arba pusiau ilgalaikis fenikso piešinys parodys, kaip pasirinktas dydis ir vieta atrodo ant tavo odos – ant nugaros, dilbio ar šonkaulių srityje – prieš nusprendžiant pasidaryti nuolatinę tatuiruotę. Jis skirtas tik vizualiai išbandyti piešinį, dydį ir vietą. Jis neparodys, koks bus nuolatinės tatuiruotės darymo pojūtis, kaip gis tavo oda ar kaip tiksliai atrodys nuolatinis variantas. Jei tau labiau tinka ramiai ir be rizikos išbandyti, o ne iškart priimti galutinį sprendimą, verta perskaityti, kodėl verta nešioti bandomąjį variantą, prieš paverčiant ką nors nuolatiniu.
Jei nežinai, kiek laiko toks bandomasis piešinys išliks matomas, straipsnyje apie pusiau ilgalaikių tatuiruočių trukmę išsamiai paaiškinama, kas turi įtakos jų patvarumui. O jei tik dabar pradedi svarstyti, kur ir kokią tatuiruotę pasidaryti pirmą, vadovas, kaip išsirinkti pirmąją tatuiruotę padės pradėti – net jei jau nusprendei, kad tavo motyvas bus feniksas.
Visą laikinų tatuiruočių su paukščių motyvais asortimentą gali peržiūrėti paukščių piešinių kolekcijoje, jei greta klasikinio fenikso domina ir kiti sparnuoti motyvai. Kad ir ką nuspręstum dėl reikšmės ir vietos, bandomasis piešinys leidžia ramiai ir savo tempu išbandyti, prieš paverčiant ką nors nuolatiniu.
