Tatuiruotė, kuri iš tiesų tave atspindi, paprastai gimsta ne vartant piešinių galeriją tol, kol kažkas patraukia akį. Ji atsiranda tada, kai atsispiri nuo kažko, kas iš tikrųjų nutiko tavo gyvenime – akimirkos, vertybės, daikto, vietos ar santykio – ir paverti tai paprasta forma, kurią po kelerių metų vis dar atpažintum kaip „save“. Toliau pateikti pratimai padės tau būtent tai padaryti – žingsnis po žingsnio, dar nepradėjus galvoti apie dydį ar vietą.
Atlikęs penkis trumpus pratimus iš eilės, nuo neaiškaus pojūčio pereisi prie vieno konkretaus motyvo, kurį galėsi išbandyti prieš paversdamas jį nuolatiniu:
- Gyvenimo žemėlapis padės išskirti nuo trijų iki penkių akimirkų, kai kažkas iš tiesų pasikeitė, nebūtinai patį įspūdingiausią įvykį.
- Laisvosios asociacijos su žodžiais abstrakčią vertybę, pavyzdžiui, pusiausvyrą ar kryptį, pavers konkrečia vizualia forma, kurią galėsi nupiešti.
- Daiktai, kuriuos saugai neturėdamas praktinės priežasties, parodys, kas tau iš tiesų svarbu, o ne vien tai, ką apibūdintum miglota etikete „sentimentalus daiktas“.
- Vietos, pakeitusios tavo požiūrį, gali virsti abstrakčiu simboliu, o ne tiesioginiu žemėlapiu, kuris prarastų prasmę, jei persikeltum gyventi kitur ar persigalvotum.
- Svarbius santykius galima pavaizduoti gestu ar bendru daiktu – nebūtinai kito žmogaus veidu ar inicialais.
Kodėl asmeninis simbolis yra patvaresnis už tendenciją
Pagal tendenciją nukopijuotas dizainas po kelerių metų vis dar gali atrodyti gražiai, tačiau jis nesusijęs su tavo istorija, todėl laikui bėgant neįgauna gilesnės prasmės – lieka būtent tuo, kuo buvo tą dieną, kai jį pasirinkai. Žmonės tatuiruotes renkasi dėl įvairių priežasčių: meninių, estetinių, atminimo, dvasinių ar susijusių su priklausymu tam tikrai grupei (šaltinis: Tattoo – Wikipedia), o laikui bėgant svarbios išliekančios tatuiruotės paprastai susijusios su tuo, ką pats išgyvenai, o ne su tuo, ką matei ekrane. Naratyvinės tapatybės teorija iš dalies paaiškina, kodėl taip yra: žmonės kuria savo tapatybę, įtraukdami gyvenimo patirtis į vientisą asmeninę istoriją, kuri laikui bėgant keičiasi ir pildosi (šaltinis: Narrative identity – Wikipedia). Kitaip tariant, su tavo paties istorija susijęs simbolis ir toliau kažką reiškia, nes pati istorija tebegyvuoja, net jei aplinkybės pamažu išblėsta.
Šių pratimų tikslas – ne sukurti dizainą, kurio neturi niekas kitas, o atrasti vieną ar du dalykus iš savo gyvenimo, kuriuos paprasta forma iš tiesų galėtų perteikti. Nebūtina vienodai sėkmingai atlikti visų penkių pratimų – pakanka, kad vienas iš jų padėtų ką nors aiškiai pamatyti.
1 pratimas: tavo gyvenimo žemėlapis
Nupiešk lape paprastą horizontalią liniją nuo gimimo iki dabar ir pažymėk joje nuo trijų iki penkių taškų, kuriuose kažkas iš tiesų pasikeitė – sprendimą, persikraustymą, netektį, naują pradžią. Rašymas verčia įvardyti tai, kas kitu atveju liktų miglotu pojūčiu: vos pabandęs vienu sakiniu užrašyti, kas pasikeitė, pastebėsi, ar iš tiesų tai supratai, ar tik trumpam pajutai. Būtent todėl šis pratimas geriau veikia jį užrašant ant popieriaus, o ne vien apmąstant. Prie kiekvieno žemėlapio taško parašyk po vieną sakinį apie tai, kas pasikeitė po tos akimirkos, o ne vien apie tai, kas nutiko. Perskaitydamas sakinius ieškok pasikartojančios temos – naujos pradžios, sugrįžimo, savo paties pasirinkimo – užuot automatiškai pasirinkęs dramatiškiausią sąrašo įvykį. Pasikartojanti tema dažnai daugiau pasako apie tai, kas esi, nei viena atskira akimirka.
Kaip praktiškai atrodo paprastas žemėlapis
Nereikia įmantraus piešinio: šiam pratimui pakanka tiesios linijos su penkiais pažymėtais taškais ir po sakiniu po kiekvienu iš jų. Jei keliuose sakiniuose kartojasi tas pats žodis, pavyzdžiui, „pasirinkau“ arba „atsisakiau“, pažymėk jį atskirai. Dažnai būtent jis tampa žaliava, iš kurios vėliau, apibendrinimo etape, sukuriamas vizualus motyvas.
2 pratimas: asociacijos su žodžiais
Nustatyk trumpą laikmatį – dviem ar trims minutėms – ir nenustodamas rašyk žodžius, apibūdinančius tai, kaip save matai dabar. Užrašyk juos vos tik ateina į galvą. Tada suskirstyk žodžius į dvi ar tris temas ir palik tik tuos, kurie kitą dieną, jau praėjus pradiniam pratimo entuziazmui, vis dar atrodo teisingi. Paskutinis žingsnis – pasirinktą temą paversti forma, kurią galėtum įsivaizduoti ant savo odos: kryptį nesunku paversti kompasu, pusiausvyra gali virsti žvaigžde ar tiesia horizonto linija, o ryšį su kitu žmogumi galima pavaizduoti dviem paprastomis, tarpusavyje susietomis formomis.
3 pratimas: svarbūs daiktai
Užsirašyk du ar tris fizinius daiktus, kuriuos pasiimtum nelaimės atveju arba vis dar saugai neturėdamas jokios praktinės priežasties – laišką, įrankį, paveldėtą papuošalą. Prie kiekvieno konkrečiai parašyk, kodėl jis tau svarbus, ir neapsiribok miglotu paaiškinimu „jis sentimentaliai brangus“. Vėliau simboliu taps būtent konkreti priežastis, o ne pats daiktas. Tada supaprastink daiktą iki jo kontūro arba vienos išskirtinės detalės: išsami tikro daikto iliustracija paprastai geriau atrodo nuotraukoje nei kaip maža tatuiruotė, kurioje laikui bėgant plonos linijos išnyksta.
4 pratimas: tave suformavusios vietos
Pagalvok apie vietą, pakeitusią tavo požiūrį į dalykus. Tai nebūtinai turi būti vieta, iš kurios esi kilęs, – tai gali būti vieta, kurioje tau kas nors pasikeitė. Paklausk savęs, ką ta vieta reiškia vienu žodžiu – laisvę, prieglobstį, ambiciją – užuot mėginęs piešinyje pavaizduoti pačią vietą. Abstrakti piktograma, pavyzdžiui, kalno kontūras, bangos linija ar kompaso smaigalys, ilgiau išlieka aktuali nei tiesioginis žemėlapis ar miesto siluetas, kurių prasmė susilpnėja, jei persikeli gyventi kitur arba pasikeičia tavo jausmai tai vietai.
5 pratimas: žmonės, su kuriais tave sieja ryšys
Įvardyk santykį, bet nebūtinai žmogų vardu, kuris išmokė tave vertybės, kurią iki šiol puoselėji – tai gali būti vienas iš tėvų, artimas draugas ar mentorius. Paklausk savęs, ko tas santykis išmokė tave daryti ar pastebėti, ir ieškok tos pamokos simbolio, o ne žmogaus veido. Apsaugantis gestas, bendras daiktas ar motyvas iš dviejų susietų formų gali perteikti ryšį, nepriklausydamas nuo kieno nors veido ar inicialų – detalių, kurias kai kurie žmonės po kelerių metų gali vertinti kitaip.
Nuo pratimų iki vieno paprasto motyvo
Sudėk penkias galimas idėjas greta ir atmesk tas, kurioms suprasti kitam žmogui reikėtų paaiškinimo ar žodžiu papasakotos istorijos – geras motyvas išlieka prasmingas ir be prierašo. Rinkis kelias aiškias linijas, o ne detalėmis perkrautą sceną, nes dizainas turi tikti tikram tatuiruotės dydžiui ir išlikti aiškus net tada, kai laikui bėgant linijos šiek tiek išsilieja. Jei du skirtingi pratimai nurodo tą pačią temą – pavyzdžiui, kryptis išryškėjo ir asociacijų su žodžiais, ir vietų pratime, – tai paprastai yra stipriausias turimas ženklas, o ne problema, kurią reikia išspręsti pasirenkant tik vieną variantą.
Ką gali patvirtinti bandomoji tatuiruotė – ir ko negali
Pasirinkus vieną motyvą, verta jį išbandyti prieš pasidarant nuolatinę tatuiruotę, o laikina arba pusiau ilgalaikė tatuiruotė kaip tik tam ir tinka. Kelias dienas nešiodamas motyvą įprastai užsiimdamas kasdiene veikla ir vilkėdamas skirtingus drabužius galėsi pamatyti, ar ant odos jis vis dar atrodo „tavo“, o ne vien užrašų knygelėje. Bandomoji tatuiruotė taip pat gali padėti įsitikinti, ar pasirinktas dydis ir vieta dera su tuo, kaip paprastai judi ir rengiesi.
Lygiai taip pat svarbu žinoti, ko bandomoji tatuiruotė negali pasakyti: ji neparodys, kaip jausiesi per nuolatinės tatuiruotės darymo seansą, kaip gis oda ir ar po dešimties metų vis dar taip pat jausi dėl šio motyvo. Tai atskiri klausimai, į kuriuos laikina versija nėra skirta atsakyti. Jei nori išsamaus, žingsnis po žingsnio pateikto bandomosios tatuiruotės nešiojimo plano, specialiame vadove apie tatuiruotės išbandymą prieš darantis ją visam laikui išsamiai aptariama trukmė ir tai, kaip stebėti odos reakciją. O straipsnyje apie tai, ką bandomoji laikina tatuiruotė gali ir ko negali patvirtinti išsamiai aptariamos šio bandymo ribos, neapsiribojant klausimu, ar simbolis tau vis dar artimas. Jei nori sužinoti konkrečiai, kiek laiko išlieka toks bandymas, atsižvelgiant į naudojamo rašalo tipą, straipsnyje apie pusiau ilgalaikės tatuiruotės išsilaikymo trukmę aptariama būtent tai.
Kai vienas motyvas aiškiai išsiskiria iš kitų, nešiojant pusiau ilgalaikę jo versiją įprastomis aplinkybėmis savaitę ar dvi galima sąžiningai pasitikrinti prieš priimant galutinį sprendimą. Jei nori rasti kelis pradinius variantus, artimus pratimų metu išryškėjusioms temoms, simbolių ir citatų kolekcija yra gera vieta pradėti. O jei nori plačiau sužinoti, ką verta apsvarstyti prieš darantis nuolatinę tatuiruotę, ne vien renkantis simbolį, bendrame vadove apie tai, ką reikia žinoti prieš darantis nuolatinę tatuiruotę aptariami tolesni žingsniai.
