Geometrinė tatuiruotė kuriama iš matematinių formų – trikampių, apskritimų, šešiakampių, linijų ir taškų tinklelių, o ne iš vieno atskirai vaizduojamo objekto. Taip sukuriamos aiškios, struktūruotos kompozicijos, tačiau tai tiesiogiai veikia modelio ir jo vietos pasirinkimą: tiesi linija ar šiek tiek kreivas apskritimas pastebimi beveik iškart, o organiškesniame piešinyje tokį netikslumą akis lengviau priima kaip visumos dalį. Supratus, kokios formos sudaro šį stilių, kaip kūno išlinkiai keičia jų vaizdą ir kaip prieš nuolatinę tatuiruotę patikrinti modelio lygiavimąsi, lengviau pasirinkti piešinį, kuris ant odos išliks harmoningas.
- Pagrindinį stiliaus formų žodyną sudaro trikampiai, apskritimai, šešiakampiai, linijos ir taškų tinkleliai, derinami tarpusavyje arba su dotwork technika.
- Sakralioji geometrija ir tribalinė tatuiruotė remiasi savitomis simbolinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis; šiuolaikinis geometrinis stilius nuo jų skiriasi, net jei vizualiai su jomis susipina.
- Šiame stiliuje simetrijos trūkumai pastebimi greičiau nei organiškame stiliuje, todėl kūno vietą ypač svarbu pasirinkti tinkamai.
- Patikrinus lygiavimąsi pasirinktoje kūno vietoje iš kelių kampų, galima pastebėti netikslumus prieš pasirenkant nuolatinę tatuiruotę.
Geometrinės tatuiruotės formos
Prieš renkantis modelį verta susipažinti su keliomis formomis, kurios pasikartoja daugumoje geometrinių kompozicijų. Trikampis, apskritimas, šešiakampis ir kvadratas sudaro pagrindinį formų žodyną: trikampis dažnai laikomas jėgos ar pusiausvyros simboliu, apskritimas – tęstinumo simboliu, o šešiakampis – harmonijos simboliu. Tai įprastos interpretacijos, o ne griežtos taisyklės (šaltinis: Certified Tattoo Studios). Tiesios linijos ir taškų tinkleliai sujungia šias formas: pratęsia kontūrą, susieja dvi figūras arba sukuria tonų perėjimą nenaudojant vientiso spalvos ploto. Išsamų su kiekviena forma siejamų reikšmių aprašymą rasite straipsnyje apie geometrines tatuiruotes ir jų reikšmes, kuriame šios reikšmės aptariamos atskirai pagal formas; šiame puslapyje daugiau dėmesio skiriama simetrijai ir vietai.
Taškinė technika – geometrinių formų išraiškos būdas
Taškinėje technikoje tonų perėjimai ir gylis kuriami keičiant smulkių taškų tankį, o ne naudojant vientisą liniją ar tolygų šešėlį (šaltinis: Inkscape Tattoo). Taikant šią techniką geometrinei formai, šešiakampis ar apskritimas išryškėja pamažu, taškas po taško. Taip išgaunamas švelnesnis nei aiškios linijos vaizdas, kartu išlaikant lengvai atpažįstamą geometrinę struktūrą.
Sakralioji geometrija, tribalinė tatuiruotė ir geometrinė tatuiruotė – trys skirtingi dalykai
Geometrinis stilius dažnai painiojamas su dviem visai kitokiomis tradicijomis, todėl prieš renkantis motyvą verta paaiškinti, kuo jos skiriasi. Sakralioji geometrija remiasi nedideliu skaičiumi formų, kurios įvairiose tradicijose laikomos turinčiomis dvasinę reikšmę, pavyzdžiui, Gyvybės gėle ar Gyvybės sėkla (šaltinis: Monolith Studio). Geometrinis stilius remiasi platesniu matematinių formų žodynu ir nebūtinai suteikia kiekvienam motyvui tokią konkrečią simbolinę reikšmę. Tribalinė tatuiruotė priklauso savitai kultūrinei ir pasakojamajai tradicijai, turinčiai savas kompozicijos taisykles ir istoriją; šiuolaikinis geometrinis stilius kartais vizualiai ja remiasi, pavyzdžiui, pasikartojančiais motyvais, tačiau neperima jų pirminės reikšmės. Jei motyvas susijęs su šventu simboliu ar konkrečia kultūrine tradicija, jį verta rinktis ir paaiškinti atsižvelgiant į šį kontekstą, o ne laikyti bet kokiu pakeičiamu dekoru.
Kodėl simetrija čia svarbesnė nei kituose stiliuose
Geometrinėje tatuiruotėje simetrija svarbesnė nei laisvesnių kontūrų stiliuje dėl paprastos priežasties: tiesioje linijoje ar apskritime net kelių milimetrų nuokrypis pastebimas beveik iškart, o organiškame piešinyje tokį patį nuokrypį akis priima ir neįvardija kaip klaidos. Dar vienas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti kuriant kompoziciją, yra tai, kad nė viena ranka ar nė viena kūno pusė nėra visiškai identiška kitai. Todėl modelį, sumanytą kaip griežtai simetrišką, reikia pritaikyti prie šios nedidelės natūralios asimetrijos, o ne jos nepaisyti. Be to, judančios vietos, tokios kaip šonkauliai, pečiai ar vidinė alkūnės pusė, judant šiek tiek ištempia piešinį. Į šį veiksnį reikia atsižvelgti jau renkantis linijas, o ne vėliau.
Kaip kūno išlinkiai veikia tatuiruotės vietą
Pasirinktos vietos išlinkiai tiesiogiai keičia tai, kaip geometrinis motyvas atrodo ant odos, todėl į juos verta atsižvelgti dar prieš galutinai apsisprendžiant dėl piešinio. Ant dilbio geometrinį piešinį galima komponuoti keliomis kryptimis – vertikaliai, palei rankos ašį, horizontaliai arba apjuosiant dilbį. Kiekviena kryptis tą patį piešinį pateikia kitaip, todėl ją verta rinktis pagal norimą rezultatą, o ne pagal griežtą taisyklę (šaltinis: Mantle Tattoo). Ant rankos ir peties natūralūs bicepso bei peties išlinkiai labiau tinka apskritiems ar apjuosiantiems motyvams nei visiškai tiesioms linijoms, kurios ties raumenų sandūra gali atrodyti lyg nutrūkusios (šaltinis: Mantle Tattoo). Šonkauliai yra judanti kūno vieta, todėl geometrinis piešinys gali deformuotis, jei kuriant kompoziciją neatsižvelgiama į kvėpavimą ir liemens judesius (šaltinis: Sortra). Pagrindinis principas – pritaikyti motyvo formą prie pasirinktos kūno vietos formos, o ne primesti sustingusį piešinį kūnui, kuris niekada nebūna visiškai nejudrus (šaltinis: Sortra).
Geometrinis rėmas gyvūno ar augalo motyvui
Vaizduojamasis motyvas – gyvūnas, lapas ar šaka – dažnai atrodo aiškiau, kai jį įrėmina arba pratęsia geometrinės linijos ir formos, užuot palikus vieną ant odos. Kompasas yra geras pavyzdys: koordinačių linijos ir rodyklės aplink simbolį sukuria geometrinę struktūrą, todėl gana įprastas motyvas tampa labiau apgalvota kompozicija.
Tokia pati logika taikoma ir minimalistiškesniam planetų, sujungtų linijomis, motyvui: geometrinė struktūra išlieka aiškiai matoma net ir nedideliame formate, todėl tai tinkamas pasirinkimas mažiau pastebimai vietai, pavyzdžiui, dilbiui.
Ši kelių elementų sujungimo ištisine linija logika siejasi ir su vienos linijos tatuiruotės technika, kuri plačiau aptariama straipsnyje apie linijines ir vienos linijos tatuiruotes. Apie pačius vaizduojamuosius motyvus – gyvūnus ir kitus objektus – straipsnyje apie tatuiruotes su gyvūnais pateikiama papildomų idėjų ir reikšmių, kurias galima derinti su geometrine struktūra. Radialinės simetrijos kompozicijos, pavyzdžiui, mandala, turi savitą logiką; straipsnyje apie mandalų tatuiruotes ši ypatinga simetrija paaiškinta išsamiau.
Lygiavimo patikra prieš renkantis galutinį modelį
Prieš pasirenkant nuolatinę geometrinę tatuiruotę, praktinis bandymas ant tikrosios kūno vietos pasako daugiau nei plokščio piešinio nuotrauka. Pirmiausia pasirinktas motyvas uždedamas tiesiai ant numatytos vietos – dilbio, peties ar šonkaulių, – o ne vertinama jo simetrija pagal dvimatį vaizdą, neatsižvelgiantį į kūno reljefą. Uždėjus motyvą, linijų lygiavimąsi ir formų simetriją reikia patikrinti iš kelių kampų ir po natūralaus tos kūno vietos judesio, pavyzdžiui, sulenkus ranką ar įkvėpus. Būtent judesys gali atskleisti netikslumą, kurio nesimato kūnui esant ramybės būsenoje. Jei galutinė vieta dar nepasirinkta, palyginus tą patį motyvą dviejose ar trijose kūno vietose lengviau pamatyti, kur kompozicija atrodo geriausiai. Laikina arba pusiau ilgalaikė tatuiruotė čia skirta tik piešinio, dydžio ir vietos išbandymui: ji neleidžia numatyti skausmo, gijimo, galimos alerginės reakcijos ar tikslios nuolatinės tatuiruotės išvaizdos, nes tai priklauso nuo konkrečios odos ir tatuiruočių meistro technikos.
Sėkminga geometrinė tatuiruotė priklauso ne tiek nuo madingos formos pasirinkimo, kiek nuo to, ar forma dera su ją nešiojančia kūno vieta ir ar prieš pasirenkant nuolatinę tatuiruotę patikrinamas jos lygiavimasis. Uždėjus modelį iš kolekcijos „Geometriškai“ ant numatyto dilbio, peties ar šonkaulių, galima įvertinti simetriją ir lygiavimąsi tiesiogiai ant savo odos, tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis motyvas bus nešiojamas, ir tik tada priimti galutinį sprendimą.
