Tatuaj temporar cu tematică spirituală și protectoare, folosit aici doar ca reper pentru dimensiune și amplasare.

Fatimos rankos (hamsos) tatuiruotė: reikšmė ir pagarbus naudojimas

Hamsa, arba Fatimos ranka, yra apsauginis simbolis, bendras islamo, žydų ir krikščionių tradicijoms. Paaiškiname patikrintą jo kilmę, kuo jis skiriasi nuo turkiškos akies ir kaip pagarbiai pasirinkti dizainą.

Jei esi matęs ne kartą pasikartojantį atviros plaštakos simbolį, kartais su akimi delno viduryje, ir nori sužinoti, ką jis reiškia, prieš išsitatuiruodamas jį ant odos, tai hamsa, dar vadinama Fatimos, Mirjam arba Marijos ranka – pavadinimas priklauso nuo to, kas ją taip vadina. Tai apsauginis simbolis, užfiksuotas Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų žydų, islamo ir krikščioniškose tradicijose; jo ištakos siekia laikus iki šių trijų religijų dabartinių formų (šaltinis: Hamsa — Wikipedia). Tai ne tas pats, kas turkiška akis: kai abu simboliai vaizduojami kartu, kiekvienas iš jų išsaugo savo kilmę, o šiame straipsnyje aptariama ranka.

  • Terminas „hamsa“ kilęs iš arabų kalbos žodžio khamsa, reiškiančio „penki“ ir nurodančio penkis ištiestos plaštakos pirštus.
  • Pavadinimas „Fatimos ranka“ primena pranašo Mahometo dukterį, tačiau pats simbolis atsirado anksčiau nei islamas, jį naudoja ir judaizmas bei krikščionybė.
  • Mintis, kad šis simbolis saugo nuo nužiūrėjimo, yra šimtmečius gyvuojantis kultūrinis tikėjimas, o ne įrodyta simbolio ar tatuiruotės savybė.
  • Prieš apsispręsdamas dėl galutinio dizaino, gali išbandyti laikiną tatuiruotę ir pamatyti, kaip atrodo jos dydis bei vieta.

Kas yra Fatimos rankos (hamsos) tatuiruotė ir kuo ji skiriasi nuo turkiškos akies?

Hamsa – tai atvira plaštaka suglaustais arba praskėstais pirštais, kurią įvairios kultūros pasirinko kaip apsauginį amuletą. Pavadinimas skiriasi priklausomai nuo tradicijos ir regiono: arabų ir islamo pasaulyje ji dažnai vadinama Fatimos ranka, sefardų judaizme įprasta ją vadinti Mirjam ranka, o krikščioniškame kontekste ji vadinama Marijos ranka. Visi trys pavadinimai nusako tą patį simbolį, tik iš skirtingų religinių perspektyvų, ir būtent dėl to jis įdomus: jis nepriklauso išskirtinai vienam tikėjimui.

Daugelyje dizainų delno viduryje pavaizduota akis, todėl šį simbolį lengva supainioti su turkiška akimi, arba nazaru. Tai du skirtingi simboliai, turintys savas istorijas: akis pati savaime siejama su kita apsaugine tradicija, kurios čia nenagrinėjame. Jei nori palyginti hamsą su kitu dažnu religiniu simboliu laikinosios tatuiruotės dizaine, gali peržiūrėti kaip laikinuose dizainuose vaizduojamas kryžius ir kiti religiniai simboliai – ten jie aptariami atskirai.

Kilmė: islamo, judaizmo ir krikščionybės dalijamas simbolis

Apsauginės rankos vaizdiniai užfiksuoti senovės Artimuosiuose Rytuose dar iki tol, kol islamas ir judaizmas susiformavo dabartinėmis formomis. Tai reiškia, kad hamsa yra ikiislaminis simbolis, kurį laikui bėgant perėmė skirtingos religijos (šaltinis: Hamsa — Wikipedia). Pats pavadinimas „Fatimos ranka“, regis, atsirado vėliau, nei dažnai manoma: tame pačiame šaltinyje teigiama, kad tai prancūzų kolonijinio laikotarpio pavadinimas, o ne pirminis vietinis arabiškas simbolio pavadinimas. Tai nepaneigia ryšio su Fatima islamo tradicijoje, tačiau padeda suprasti tikrąjį pavadinimo istorinį kontekstą.

Islamo tradicija: Fatima ir šiitų panjtanas

Fatima buvo pranašo Mahometo ir jo pirmosios žmonos Chadidžos duktė. Kartu su Mahometu, savo vyru Ali ir sūnumis Hasanu bei Huseinu ji priklauso grupei, vadinamai Ahl al-Bayt, kuri šiitų teologijoje yra itin svarbi (šaltinis: Fatima — Wikipedia). Toje pačioje tradicijoje penki rankos pirštai simboliškai siejami su panjtanu, t. y. tomis penkiomis asmenybėmis (šaltinis: Hamsa — Wikipedia). Šis aiškinimas paaiškina, kodėl šiitų islame simbolis turi konkrečią religinę, o ne vien dekoratyvinę reikšmę.

Žydų tradicija: Mirjam ranka ir raidė Šin

Judaizme tas pats simbolis vadinamas Mirjam ranka, o kabaloje kartais siejamas su hebrajų raide Šin – vieno iš Dievo vardų „Shaddai“ pirmąja raide (šaltinis: Hamsa — Wikipedia). Sefardų žydų bendruomenė jį plačiai perėmė; jis dažnai vaizduojamas ant mezuzų, apyrankių, auskarų, raktų pakabukų ir kitų kasdienių daiktų (šaltinis: The Hamsa — My Jewish Learning). Ta pati tradicija įtraukė simbolį ir į svarbesnius religinius objektus, pavyzdžiui, vedybų sutarčių (ketubų) puošybą bei Toros skaitymui skirtus reikmenis, tokius kaip rodyklės ir Pesacho Hagada (šaltinis: Hamsa — Wikipedia). Tai, kad simbolis naudojamas ir ant kasdienių, ir ant religinių daiktų, patvirtina, jog jis nėra šiuolaikinis priedas, o įsitvirtinusi žydų materialinės kultūros dalis.

Krikščioniškasis simbolio perėmimas ir ikiislaminės jo šaknys

Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų krikščionių bendruomenėse tas pats atvaizdas žinomas kaip Marijos ranka, greta jo žydiškų ir musulmoniškų interpretacijų. Šį trigubą perėmimą galima suprasti tik žinant jo ištakas: apsauginės rankos simbolis jau egzistavo regiono kultūrose dar prieš tai, kai jį perėmė trys monoteistinės religijos – kiekviena suteikė jam savą pavadinimą ir religinį aiškinimą. Todėl nederėtų vaizduoti jo taip, tarsi jis priklausytų išskirtinai vienai tradicijai: jo istorija kaip tik ir yra dalijamo simbolio istorija.

Ką jis iš tiesų reiškia: apsaugą nuo nužiūrėjimo, bet ne garantuotą amuletą

Pagal tradicinį tikėjimą atvira plaštaka saugo nuo nužiūrėjimo – piktavališko žvilgsnio, kuriam kultūriškai buvo priskiriama galia sukelti ligą, mirtį ar nelaimę (šaltinis: Hamsa — Wikipedia). Svarbu atskirti du dalykus: viena yra kultūrinis tikėjimas, užfiksuotas ir gyvuojantis šimtmečius; visai kas kita būtų teigti, kad simbolis ar tatuiruotė iš tiesų nuo ko nors saugo. Pirmasis dalykas priklauso istorijai ir antropologijai, o antrasis neturi jokio patikrinamo pagrindo, ir šiame straipsnyje tai nelaikoma tiesa.

Be to, nėra vienos religinės nuostatos dėl šio simbolio. Pačiame islame esama skirtingų aiškinimų: kai kurie salafitų autoritetai jį atmeta kaip neleistiną amuletą (šaltinis: Hamsa — Wikipedia), o kitose srovėse ir bendruomenėse simbolis dera su religine praktika. Ši vidinė įvairovė padeda atsakyti į klausimą, ar Fatimos rankos tatuiruotė yra kultūrinis pasisavinimas: kadangi tai kelioms religijoms ir regionams bendras simbolis, kurio nereglamentuoja vienas autoritetas, protingiausia ne visiškai jo vengti, o susipažinti su jo kilme, nelaikyti vien mados aksesuaru ir vengti derinti su elementais, nesusijusiais su jo reikšme.

Kaip pagarbiai pasirinkti Fatimos rankos dizainą

Susipažinęs su simbolio kilme prieš pasirinkdamas dizainą, galėsi priimti apgalvotą sprendimą, o ne tiesiog nukopijuoti pirmą paieškoje rastą paveikslėlį. Dizainas, kuriame hamsa derinama su jos istorijos neatitinkančiais dekoratyviniais elementais – šriftais, augintiniais ar kitų kultūrų motyvais, – susilpnina būtent tą reikšmę, dėl kurios simbolis patrauklus. Paprastai simbolio esmę geriau išsaugo dizainas, kuriame dėmesys sutelktas į ranką, su akimi delne arba be jos – kaip tau labiau patinka, – nei itin perkrauta versija.

Kalbant apie vietą, nėra visuotinės dokumentuotos taisyklės, nurodančios, į kurią pusę turi būti nukreipti pirštai ar kurioje kūno vietoje jį „derėtų“ nešioti. Svarbus gali būti asmeninis ar religinis motyvas – pats žmogus geriausiai žino, kuri vieta prasminga jo asmeniniam ryšiui su simboliu. Verta vengti rinktis vietą vien dėl estetikos, prieš tai nesupratus, ką reiškia tai, ką ketini nešioti ant odos.

Prieš rinkdamasis ilgalaikę tatuiruotę: išbandyk dydį ir vietą su laikina tatuiruote

Laikina arba pusiau permanentinė tatuiruotė leidžia pamatyti tikrąjį dizaino dydį, jo proporciją likusio kūno atžvilgiu ir tai, kaip atrodo pasirinkta vieta – to vaizdas ekrane neperteikia. Tačiau laikino dizaino išbandymas neleidžia numatyti skausmo, gijimo, galimos alerginės reakcijos ar tikslios ilgalaikės tatuiruotės išvaizdos; jis skirtas tik dizainui, dydžiui ir vietai įvertinti. Jei nori geriau suprasti, kodėl verta tai išbandyti prieš priimant galutinį sprendimą, apie tai plačiau paaiškinta čia.

Jei nori įsivaizduoti, kaip ant odos atrodo simbolinę ir apsauginę reikšmę turintis dizainas, šis pavyzdys leidžia palyginti dydį ir bendrą vaizdą prieš apsisprendžiant dėl savojo:

Laikina dvasinės ir apsauginės tematikos tatuiruotė, čia pateikiama tik kaip dydžio ir vietos pavyzdys.
Šiame dizaine hamsa neatvaizduota; jis parodo, kaip ant odos atrodo panašaus dydžio dvasinis motyvas, kad prieš renkantis savąjį galėtum įsivaizduoti jo vaizdą.

Jei ieškai būtent Fatimos rankos motyvo, paprasčiausias pasirinkimas – individualiai pritaikyta laikina tatuiruotė su konkrečiu šiuo dizainu. Jei pirmiausia nori apžiūrėti kitų tikėjimo ar apsaugos tematikos idėjų, Laikinos dvasinės tatuiruotės kolekcijoje rasi keletą variantų, kuriuos galėsi palyginti.

Hamsa nėra vienintelis apsauginę ar kryptį nurodančią reikšmę turintis simbolis, kurį verta suprasti prieš tatuiruojantis: jei tokios reikšmės tave domina, gali paskaityti ir apie vėjų rožės reikšmę, varno simboliką tatuiruotėse arba, jei ieškai kitokios žinutės, apie dažniausius feministinių tatuiruočių simbolius.