Varnos tatuiruotė dažniausiai siejama su paslaptimi, protu ir tarpininko, judančio tarp pasaulių, įvaizdžiu, o ne su viena konkrečia, nekintama reikšme. Ieškodamas šio motyvo žmogus paprastai turi omenyje kranklį (Corvus corax) – juodų plunksnų ir masyvaus snapo paukštį, svarbų tiek skandinavų mitologijoje, kur jis siejamas su Odinu, tiek keltų mitologijoje, kur pasirodo Morríganos pasakojimuose, o ne kovą ar kitus mažesnius tamsius paukščius, su kuriais jis painiojamas šnekamojoje kalboje. Supratęs, iš kur kilo ši simbolika, galėsi pasirinkti prasmingą dizainą, o ne kopijuoti vaizdą vien todėl, kad jis „gražiai atrodo“.
- Dvi pagrindinės mitologijos: Odino krankliai Huginnas ir Muninnas simbolizuoja mintį ir atmintį, o airių deivė Morrígana įgauna kranklio pavidalą, kad pranašautų mūšį.
- Simbolį pagrindžia tikras paukštis: paprastasis kranklys išsiskiria kognityviniais gebėjimais, kuriuos tyrimai lygina su jaunų didžiųjų beždžionių gebėjimais.
- Šiam motyvui tinka du skirtingi stiliai: „blackwork“ suteikia vientisą, ryškaus kontrasto siluetą, o plonos linijos leidžia pavaizduoti detalesnį, iliustratyvesnį kranklį.
Ką simbolizuoja varnos tatuiruotė
Įvairiose tradicijose kranklys vaizduojamas kaip stebintis, prisimenantis ir informaciją iš vienos vietos į kitą nešantis paukštis. Todėl jis laikomas proto ir skirtingų tikrovės plotmių ryšio simboliu, o ne ženklu, turinčiu vieną nekintamą interpretaciją. Tokį aiškinimą pagrindžia du konkretūs pasakojimai — skandinavų ir keltų mitologijos, su kuriomis verta susipažinti prieš apsisprendžiant, kurią istorijos dalį norėsi perteikti savo dizainu.
Prieš tai verta paaiškinti vieną niuansą: ispanų kalboje žodis „cuervo“ kartais laisvai vartojamas kalbant apie bet kurį didelį juodą paukštį, įskaitant juodąją varną (Corvus corone), kuri yra mažesnė ir turi plonesnį snapą. Paprastasis kranklys, pasirodantis skandinavų ir keltų mitologijoje, yra didžiausia šios genties rūšis, o šis fizinis skirtumas padeda vizualiai atskirti abu paukščius, kai jie vaizduojami tatuiruotėje.
Kranklys skandinavų mitologijoje: Huginnas ir Muninnas
Skandinavų mitologijoje Odinas turi du kranklius, vardu Huginnas ir Muninnas, kurių vardai apytiksliai verčiami kaip „mintis“ ir „atmintis“ (šaltinis: Huginn and Muninn, Vikipedija). Kiekvieną rytą abu krankliai išskrenda apkeliauti viso pasaulio, o sutemus grįžta papasakoti Odinui, ką matė, tad dievas sužino, kas vyksta toli nuo jo sosto, iš jų stebėjimų ir prisiminimų. Šis ryšys toks glaudus, kad senuosiuose skandinavų šaltiniuose Odinas tiesiogiai vadinamas Hrafnaguð – „kranklių dievu“ (šaltinis: Huginn and Muninn, Vikipedija).
Tatuiruotės dizainui tai suteikia du skirtingus pasirinkimus: vaizduoti vieną kranklį kaip bendrą budrios minties ir ištikimos atminties simbolį arba įkomponuoti du vienas į kitą atsisukusius ar greta skrendančius paukščius kaip tiesioginę nuorodą į Huginną ir Muninną. Antrajam variantui paprastai reikia daugiau vietos ant odos, o vienas kranklys geriau tinka mažesnėms vietoms, pavyzdžiui, dilbiui ar pečiui.
Kranklys keltų mitologijoje: Morrígana
Airių mitologijoje Morrígana yra su karu ir likimu siejama deivė, dažnai įgaunanti kranklio pavidalą; tokiu pavidalu ji vadinama badb (šaltinis: The Morrígan, Vikipedija). Dažniausiai apie šią metamorfozę pasakojama istorijoje apie herojaus Cú Chulainno mirtį: jo priešai abejoja, ar jis tikrai miręs, kol pamato ant jo peties nutūpusį kranklį, ir tik tada išdrįsta prieiti prie kūno. „Cath Maige Tuired“ – legendiniame Tuatha Dé Danann ir fomorų mūšyje – Morríganos giesmė sutampa su akimirka, kai pastarieji nugalimi ir išvaromi į jūrą (šaltinis: The Morrígan, Vikipedija).
Ši keltų tradicija krankliui suteikia kitokią prasmę nei skandinavų mitologija: čia kalbama ne tiek apie mintį ir atmintį, kiek apie pranašystę ir lemiamą akimirką, todėl Morríganos įkvėptas dizainas dažnai papildomas mūšio ar virsmo elementais, pavyzdžiui, pusiau išskleistu sparnu arba siluetu, susiliejančiu su kita figūra.
Kodėl tikras kranklys sustiprina šią simboliką
Šis paukštis yra 54–71 centimetro ilgio ir gali sverti iki 2,25 kilogramo. Jo snapas gerokai masyvesnis nei juodosios varnos, gerklės plunksnos pasišiaušusios, o skrendant uodega būna būdingos pleišto formos (šaltinis: Common raven, Vikipedija). Būtent dėl tokio tvirto silueto kranklys tatuiruotėje atrodo įspūdingai, o ne kaip paprastas dekoratyvinis paukštis. Į tai verta atsižvelgti vertinant eskizą: kuo ryškesnis snapas ir kuo labiau pleišto formos uodega, tuo tiksliau pavaizduojama tikroji rūšis.
Mitologija, kalbėdama apie kranklio protą, taip pat ne taip jau smarkiai perdeda, kaip gali atrodyti. Per klasikinį eksperimentą, kuriame paukščiai turėjo patraukti virvę, kad pasiektų pakabintą maistą, keturi iš penkių kranklių užduotį išsprendė nesimokę bandymų ir klaidų būdu. Vėlesni tyrimai rodo, kad jau keturių mėnesių amžiaus šie paukščiai priežastinio mąstymo ir socialinio mokymosi užduotis atlieka panašiai kaip suaugę šimpanzės ir orangutanai (šaltinis: Common raven, Vikipedija). Tikrieji šių paukščių gebėjimai paaiškina, kodėl kranklys tapo Odino pasiuntiniu ir pastabiu stebėtoju daugybėje skirtingų kultūrų: mitologija kitais žodžiais apibūdina elgesį, kurį patvirtina etologija.
Kitos tradicijos, kurias verta gerbti
Kranklio simbolika labai skiriasi priklausomai nuo jį interpretuojančios kultūros, todėl prieš apsisprendžiant dėl dizaino verta susipažinti su šiais skirtumais. Didžiojoje Vakarų tradicijos dalyje jis siejamas su mirtimi ar nelaimę pranašaujančiu ženklu; toks aiškinimas kilo dėl tamsių plunksnų ir įpročio misti dvėseliena (šaltinis: Common raven, Vikipedija). O Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regiono čiabuvių tradicijose Kranklys yra ir apgavikas, ir kūrėjas – visiška priešingybė paprastam blogam ženklui. Kranklys taip pat trumpai pasirodo Biblijos pasakojime apie Nojaus arką ir yra minimas islamo tradicijoje (šaltinis: Common raven, Vikipedija).
Japonų šintoizmo mitologija pateikia dar vieną variantą: Yatagarasu – trijų kojų kranklys, kuris, pasak pasakojimo, rodė imperatoriui Jimmu kelią. Kumano Hongu Taisha šventykla aiškina, kad trys jo kojos simbolizuoja dangų, žemę ir žmogų (šaltinis: Yatagarasu, Vikipedija). Jei tave domina būtent šis variantas, verta jį laikyti tuo, kas jis yra — konkrečios religinės ir kultūrinės kilmės simboliu — o ne sukeičiamu ornamentu. Tas pats galioja bet kuriam skandinavų, keltų ar kitos tradicijos motyvui, kurį nuspręsi išsitatuiruoti, kaip ir bet kuriam pasirinktam fantazijos ar mitologijos simboliui.
Kranklio tatuiruotės stiliai: „blackwork“ ir plonos linijos
Pasirinkus, kokią istoriją nori papasakoti, lieka praktinis klausimas – kaip ją perteikti dizainu. Krankliui ypač tinka du stiliai, kuriuos verta palyginti prieš renkantis.
„Blackwork“: vientisas juodas plotas ir kontrastas
„Blackwork“ stiliuje naudojami vientisi juodi plotai ir ryškūs kontūrai, todėl sukuriamas vizualiai įtaigus, su oda ryškiai kontrastuojantis kranklio siluetas. Tai geras pasirinkimas, jei nori, kad paukštis būtų aiškiai atpažįstamas net iš toli, arba jei ketini jį derinti su kitais grafiniais elementais, pavyzdžiui, runomis ar geometrinėmis formomis.
Plonos linijos: subtilios detalės
Plonų linijų stiliuje pirmenybė teikiama ploniems potėpiams, todėl galima perteikti daugiau plunksnų, akies ar snapo detalių ir sukurti iliustratyvesnį, natūralistiškesnį kranklio vaizdą. Šis variantas labiau tinka, jei nori santūraus dizaino arba ketini jį derinti su mažais elementais, pavyzdžiui, šakomis, mėnuliais ar žvaigždėmis. Apie tai išsamiau rašoma plonų linijų tatuiruočių vadove.
Kur išbandyti vietą prieš apsisprendžiant
Pečiai ir dilbiai yra populiariausios vietos tokio tipo paukščio dizainui, nes tatuiruotę galima parodyti arba paslėpti, atsižvelgiant į tos dienos aprangą, o paviršiaus pakanka, kad siluetas būtų aiškiai matomas. Jei domina paslaptingos nuotaikos tamsaus paukščio motyvas, šis paukščio siluetas, susiliejantis su spygliuočių mišku, kataloge labiausiai atitinka šią estetiką, o šis kitas kontūrinis dizainas, primenantis totemą, gali būti pavyzdys, jei labiau patinka ryškesnis variantas, panašus į anksčiau aprašytą „blackwork“.
Verta prisiminti, ką tiksliai gali išbandyti su laikinu ar pusiau ilgalaikiu dizainu: kelias dienas gali palyginti jo dydį, formą ir vietą ant savo odos, tačiau toks dizainas neatkuria ir neleidžia numatyti, kiek skaudėtų, kaip gytų ar kaip laikui bėgant atrodytų nuolatinė to paties motyvo tatuiruotė, nes technika ir įvedimo gylis labai skiriasi. Jei prieš apsispręsdamas nori peržiūrėti daugiau paukščių variantų, gali peržiūrėti visą laikinų paukščių tatuiruočių kolekciją. O jei tai pirmas tavo žingsnis į tatuiruočių pasaulį, vadove kaip išsirinkti pirmąją tatuiruotę išsamiau aptariama, kaip nuspręsti dėl tinkamo dizaino ir vietos.
Kranklys nėra vienintelis gyvūnas, turintis tokią ryškią simbolinę prasmę: bendrame gyvūnų tatuiruočių reikšmių vadove apžvelgiamos ir kitos rūšys, o jei tave traukia panašios, bet kitokios galios motyvas, būsimame straipsnyje apie tigro tatuiruotę nagrinėjamas šis kitas simbolis, tęsiant tą pačią reikšmių ir motyvų apžvalgą.
Apibendrinant, kranklio tatuiruotė veikia todėl, kad tikrovėje pagrįstas įvaizdis — didelis, protingas ir išraiškingas paukštis — susijungia su dviem prasmingais mitologiniais pasakojimais: viena vertus, Odino atmintimi ir mintimi, kita vertus, Morríganos pranašyste ir mūšiu. Pasirinkus tarp „blackwork“ ir plonų linijų bei nusprendus, ar dizaine vaizduoti vieną kranklį, ar tiesiogiai nurodyti Huginną ir Muninną, šią istoriją galima perteikti tau prasmingu dizainu prieš renkantis nuolatinę tatuiruotę.
