Nefigūrinė, arba abstrakti, tatuiruotė – tai raštas, kuriame vaizduojamas ne atpažįstamas objektas, figūra ar scena, o kompozicija kuriama iš linijų, formų ir teptuko potėpius primenančių ženklų. Svarbu ne tai, ką raštas „vaizduoja“, o tai, kaip jis sudėliotas: kokia linijų tėkmė, kaip tarpusavyje proporcingos formos ir kiek kompozicijoje palikta vietos pačiam odos paviršiui. Šiame straipsnyje parodysime, kuo šis stilius skiriasi nuo simetriškų geometrinių raštų, kaip pusiau ilgalaikis variantas išryškėja ir išblunka ant odos ir koks dydis jam tinka, prieš nusprendžiant ką nors galutinai.
- Nefigūrinis raštas yra vizualinė kalba, o ne simbolių rinkinys: svarbios linijos, formos ir negatyvioji erdvė, o ne iš anksto nustatyta reikšmė.
- Geometrinis ir nefigūrinis stiliai dažnai pasitelkia panašias priemones, tačiau jų tikslas skiriasi: geometrinis raštas paprastai būna simetriškas ir susietas su reikšme, o nefigūrinė kompozicija – laisvesnė.
- Užtepus rašalą, spalva palaipsniui tamsėja ir galutinį atspalvį įgauna per 24–36 valandas, o vėliau pamažu blunka odai natūraliai atsinaujinant.
- Rašto dydžio ir pasirinktos kūno vietos suderinimas lemia, kiek laiko linijų tėkmė išliks aiškiai matoma.
Kas laikoma nefigūrine, arba abstrakčia, tatuiruote?
Dailėje nefigūrinė, arba abstrakti, kryptis nesiekia tiksliai atkartoti regimos tikrovės: joje naudojamos formos, linijos ir gestus primenantys ženklai, neturintys tiesioginių atitikmenų išoriniame pasaulyje (šaltinis: Tate – abstraktusis menas). Tatuiruotėje tai reiškia, kad raštas nevaizduoja konkretaus objekto ar scenos, o kuriamas pagal savitą vidinę logiką: kompozicijos turinį sudaro linijų tėkmė, proporcijos ir negatyvioji erdvė, o ne pasakojama istorija. Todėl renkantis nefigūrinį raštą verta įvertinti, ar patinka pati linijų tėkmė ir proporcijų žaismas, neatsižvelgiant į tai, ar raštas primena kokį nors atpažįstamą objektą ar sceną.
Nefigūrinis ir geometrinis stiliai: kuo jie skiriasi?
Geometrinės tatuiruotės paprastai kuriamos iš simetriškų formų – trikampių, apskritimų, mandalų, – o raštas dažniausiai turi ir iš anksto nustatytą reikšmę: konkreti forma perteikia konkrečią mintį. Nefigūrinis stilius, priešingai, nereikalauja simetrijos ir nepateikia iš anksto paruošto reikšmių sąrašo. Iš tų pačių elementų – linijos, lanko, dėmės – galima sukurti visiškai skirtingas kompozicijas, o tai, ką jose įžvelgti, daugiausia priklauso nuo žiūrovo. Jei ieškote tvarkingos formos, susietos su konkrečiu simboliu, verta pradėti nuo geometrinio stiliaus; jei traukia laisvesnis formų žaismas, labiau tiks nefigūrinė kryptis.
Stiliaus elementai: linijų tėkmė, formos ir teptuko potėpio efektas
Plonų linijų, arba plonų linijų, technika atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad nefigūrinis raštas išliktų įskaitomas net ir būdamas mažas: plona, tolygi linija išsaugo formą, o detalės nesusilieja.
Raštas „Busola 2“ puikiai parodo, kaip paprasta forma tampa vizualiniu ženklu, o ne vaizdu: linijos tėkmė vientisa, tačiau kompozicija nesiekia fotografiškai atkartoti kompaso – vietoj to jo linijos išryškinamos kaip savarankiškas raštas.
Raštas „Infinit“ kuriamas kitaip: čia pagrindinis vizualinis elementas yra pati linija, nenutrūkstamai vingiuojanti paviršiumi. Tokia nenutrūkstama linija yra viena būdingiausių nefigūrinio stiliaus priemonių, nes formą sukuria ne smulkios detalės, o pačios linijos kelias.
Teptuko potėpio efektas atsiranda tuomet, kai linijos storis ir kryptis nėra vienodi, o kinta taip, tarsi ji būtų nubrėžta ranka teptuku. Dėl kintančio storio raštas atrodo gyvesnis ir mažiau mechaniškai taisyklingas, tačiau kompozicija vis tiek kuriama iš linijų ir formų, o ne konkrečių vaizdų.
Kontūriniai ir užpildyti variantai
Kontūriniuose raštuose kompoziciją kuria formos kontūras, o odos spalva tampa jos vidumi – negatyviąja erdve, suteikiančia lengvumo. Užpildytuose, iliustratyviuose variantuose didesnę formos dalį užima vientisa linija arba tankus linijų pluoštas, todėl raštas gerai matomas iš toli ir sukuria stipresnį kontrastą. Pasirinkimas yra ir praktinis: kontūrinis variantas atrodo subtiliau, o užpildytas – ryškiau.
Kaip raštas išryškėja ir išblunka ant odos
Jagua pagrindo pusiau ilgalaikių tatuiruočių rašalas neįšvirkščiamas po oda, o chemiškai reaguoja su viršutinio odos sluoksnio baltymais ir keratinu. Užtepus raštą, jis dar būna blankus, šiek tiek melsvo atspalvio ir tamsėja palaipsniui: galutinis tamsus, matinis tonas išryškėja po 24–36 valandų. Todėl pirmąją dieną verta apsišarvuoti kantrybe ir galutinį rašto vaizdą vertinti tik praėjus antrajai dienai.
Kas lemia, kad raštas išblunka greičiau arba lėčiau?
Raštas nenusilupa visas iš karto – jis palaipsniui blunka odai natūraliai atsinaujinant ir keičiantis viršutiniam epidermio sluoksniui. Kiek laiko linijos išliks ryškios, labai priklauso nuo vietos ir kasdienės rutinos: dažnai trinamos, plaunamos ar prakaituojančios vietos, pavyzdžiui, plaštakos ar pirštai, greičiau praranda detales. Mažiau trinamuose odos plotuose, pavyzdžiui, ant rankos, kulkšnies, šonkaulių ar mentės, plonos linijos ilgiau išlieka ryškios. Jei norite tiksliai žinoti, ko tikėtis, verta perskaityti, kiek laiko išlieka pusiau ilgalaikė tatuiruotė ir kas lemia jos trukmę.
Dydis ir vieta: kur tinka linijinis abstraktus raštas
Plonų linijų minimalistinės formos išlieka įskaitomos net ir mažame plote: ant piršto, riešo ar už ausies skirtas raštas geriausiai atrodo tuomet, kai linijos nėra pernelyg tankios, o forma nereikalauja daug smulkių detalių. Didesnėms, labiau kontūruotoms kompozicijoms galioja priešingai: joms reikia vidutinio arba didesnio kūno ploto, kad detalės neprapultų ir akimis būtų lengva sekti linijos kelią.
Mažas, vidutinis ar viso kūno dydis
Prieš apsisprendžiant verta palyginti pasirinkto rašto nurodytą dydį su numatyta kūno vieta: linijinis raštas ant riešo atrodys kitaip nei ta pati kompozicija, padidinta ir perkelta ant nugaros ar šlaunies. Daugiau patarimų rasite dydžio pasirinkimo vadove, kuriame aptariami praktiniai mažo, vidutinio ir viso kūno dydžio kategorijų skirtumai.
Taip pat svarbu, ar raštą įsivaizduojate kaip atskirą elementą, ar kartu su keliais mažesniais motyvais. Nedideliam, savarankiškam linijiniam raštui tinka viena vieta, o jei norite kelis mažesnius elementus išdėstyti greta ar sujungti į didesnę kompoziciją, reikia kitos: tokiu atveju verta iš anksto apgalvoti ir atstumus tarp motyvų, ir jų eiliškumą, kad galutinis vaizdas būtų vientisas.
Kodėl verta pirmiausia išbandyti, prieš nusprendžiant ką nors galutinai
Nefigūrinis stilius labai priklauso nuo linijų tėkmės, dydžio ir vietos, todėl iš anksto sunku tiksliai įsivaizduoti, kaip jis atrodys ant jūsų odos. Pusiau ilgalaikis variantas gali padėti: jį galima nešioti iki 15 dienų – tiek laiko pakanka palyginti kelis dydžius ar vietas, prieš nusprendžiant ką nors galutinai. Per tą laiką taip pat paaiškėja, kaip linijinis raštas kasdien juda kartu su kūnu, rengiantis ir judant. Daugiau skaitykite ir apie tai, kodėl verta išbandyti raštą prieš nusprendžiant ką nors galutinai.
Jei jums patiko linijomis ir formomis kuriamas stilius, „Geometrice“ kolekcijoje rasite ir daugiau panašių raštų, paremtų linijų tėkme ir formomis. Toliau naršydami galėsite palyginti, kuris geriausiai atitinka jūsų idėją.
