Tatuiruotė su užrašu atrodo paprastai, tačiau trumpa frazė lotynų ar anglų kalba kelia tokią riziką, kokios neturi simbolis ar paveikslėlis: jei vertimas ar gramatika neteisingi, klaida liks ant odos net tada, kai pats šriftas atrodys puikiai. Šiame straipsnyje sužinosi pažodinę žinomiausių trumpų citatų reikšmę, paaiškinsime, kaip pažodinis ar automatinis vertimas gali nepastebimai pakeisti sakinio prasmę, ir pateiksime konkrečius veiksmus, padėsiančius patikrinti užrašą, kol jis dar netapo nuolatiniu sprendimu. Pabaigoje taip pat rasi, kaip iš anksto pasimatuoti pasirinkto užrašo išvaizdą, dydį ir vietą ant kūno naudojant laikiną tatuiruotę.
- Pažodinis vertimas žodis po žodžio ir idiomatinis (įprastas) vertimas ne visada sutampa – trumpoms citatoms paprastai pateikiami abu, nes jų skirtumas keičia tai, ką frazė iš tikrųjų sako.
- Lotynų kalboje žodžio galūnė keičia jo gramatinį vaidmenį sakinyje, todėl net „teisingai išverstas“ žodis su neteisinga galūne gali reikšti ką kita, nei ketinai pasakyti.
- Patikrinti viename šaltinyje ar programėlėje nepakanka – dvi nepriklausomos patikros ir, jei įmanoma, žmogus, kuris tikrai moka kalbą, padės pastebėti klaidas, kurių pats vertėjas nepastebi.
- Laikina arba pusiau ilgalaikė užrašo versija padės įvertinti tik jo išvaizdą, dydį ir vietą ant tavo odos, bet ne tai, ar tekstas išverstas teisingai – tuo reikia pasirūpinti iš anksto.
Ką reiškia tatuiruotė su užrašu ir kodėl svarbu tiksliai išversti
Renkantis tatuiruotę su simboliu ar gyvūnu, svarbiausia, kaip motyvas atrodo ir kur tinka. Užrašas turi dar vieną aspektą: tekstas turi būti ne tik gražiai užrašytas, bet ir taisyklingas, o jo reikšmė turi tiksliai atitikti tai, ką manei, kad jis reiškia. Juk netaisyklinga galūnė, trūkstamas diakritinis ženklas ar netinkamai parinktas žodis susiję ne vien su stiliumi – jie keičia sakinio turinį.
Pagrindinis skirtumas, kurį verta žinoti iš anksto, yra tarp pažodinio (žodis po žodžio) ir idiomatinio vertimo. Pažodinis vertimas parodo, ką iš tikrųjų reiškia atskiri žodžiai, o idiomatinis vertimas – natūralesnę formuluotę, kuri įprastai vartojama toje kalboje. Abu variantai svarbūs: pažodinis vertimas padės suprasti, ar tinka gramatika ir žodžiai, o idiomatinis – kaip frazę iš tikrųjų supranta gimtakalbiai. Jei žinai tik vieną iš šių variantų, nesunku nepastebėti skirtumo tarp to, ką tekstas sako pažodžiui, ir to, ką kažkas bandė pateikti kaip „gražią citatą“.
Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama konkrečios frazės reikšmės ir gramatikos patikrai bei būdams iš anksto išbandyti jos išvaizdą. Čia nekalbama apie tai, ar tatuiruotę skauda darytis ir kaip ji gyja – apie tai rašoma kituose straipsniuose, pavyzdžiui, tatuiruočių idėjų apžvalgoje, jei dar tik ieškai bendros temos, arba tatuiruočių su citatomis ir žodžiais galerijoje, jei nori įkvėpimo, nesusijusio su konkrečia tikrinama fraze.
Žinomiausios trumpos lotyniškos ir angliškos citatos ir jų pažodinė reikšmė
Šios šešios frazės – atspirties taškas: jei svarstai apie panašią citatą, palygink ją su tuo, kas čia patikrinta ir pagrįsta šaltiniu. Tai nėra išsamus visų žinomų motto katalogas, o pavyzdys, kaip turėtų atrodyti tinkamai šaltiniais pagrįsta patikra – tą patį būdą taikyk ir savo pasirinktai frazei.
Carpe diem
Pažodžiui tai reiškia „nuskink dieną“ – veiksmažodis carpere reiškia „plėšti, rinkti“, o įprastesnis laisvas vertimas „pasinaudok proga“ atsirado vėliau. Šią frazę pirmasis pavartojo romėnų poetas Horacijus savo „Odėse“ maždaug 23 m. pr. Kr. Pilnesnė eilutė skamba „carpe diem, quam minimum credula postero“, maždaug „mėgaukis šia diena ir kuo mažiau pasitikėk rytojumi“ (šaltinis: Grammarist).
Memento mori
Pažodinis vertimas – „turėk omenyje, kad mirsi“, laisvesnis – „atmink mirtį“. Memento yra veiksmažodžio „prisiminti“ liepiamoji forma, o mori – veiksmažodžio „mirti“ bendratis. Šis motyvas siekia ir antikos laikus, ir krikščioniškąją tradiciją, primindamas apie gyvenimo laikinumą (šaltinis: Wikipedia).
Veni, vidi, vici
Pažodžiui reiškia „atėjau, pamačiau, nugalėjau“ ir priskiriama Julijui Cezariui, kuris, kaip manoma, šiuos žodžius pavartojo pranešime senatui maždaug 47 m. pr. Kr., laimėjęs Zelos mūšį (šaltinis: Wikipedia).
Per aspera ad astra
Frazė „per aspera ad astra“ (dažnai vartojama ir atvirkštine tvarka – „ad astra per aspera“) reiškia „per sunkumus į žvaigždes“. Ji sudaryta iš žodžių aspera („sunkumai, vargai“) ir astra („žvaigždės“) (šaltinis: Simple Wikipedia).
Amor fati
Verčiama kaip „meilė likimui“. Šią sąvoką išgarsino filosofas Friedrichas Nietzsche; ji nusako požiūrį, kai žmogus aktyviai priima visa, kas jam nutinka gyvenime, užuot vien pasyviai tai kentęs (šaltinis: Wikipedia).
Nihil sine Deo
Reiškia „nieko be Dievo“. 1866 m. princas Karolis I šią frazę pasirinko Rumunijos kunigaikštystės motto, ir ji liko Rumunijos karalystės motto iki monarchijos panaikinimo 1947 m. (šaltinis: Wikipedia). Jei renkiesi frazę, kuri taip pat yra istorinė tam tikros dinastijos ar valstybės motto, verta žinoti ir šį kontekstą – jis keičia tai, kaip ją gali suprasti ją atpažįstantys žmonės.
Kodėl pažodinis ar automatinis vertimas gali pakeisti užrašo reikšmę
Lotynų kalboje žodžio vaidmenį sakinyje nusako ne žodžių tvarka, o galūnė. Daiktavardžiai, įvardžiai ir būdvardžiai linksniuojami ir keičia formą pagal linksnį – vardininkas žymi veiksnį, galininkas – tiesioginį papildinį, kilmininkas – priklausomybę ir taip toliau (šaltinis: Wikipedia). Tai reiškia, kad dėl netinkamos galūnės tas pats žodis gali nustoti būti veiksniu ir tapti papildiniu arba pakeisti savo santykį su kitais sakinio žodžiais – nors pats lotyniškas žodis ir yra „teisingas“, tik pavartotas netinkama forma.
Gerai žinomas 2019 m. atvejis parodo, kad net ir atskirai teisingai išversti žodžiai kartu gali sudaryti visai ką kita: dainininkė Ariana Grande išsitatuiravo du japoniškus ženklus, kurie turėjo reikšti „7 rings“ (septyni žiedai). Ženklas „septyni“ ir ženklas „žiedas“ atskirai buvo išversti teisingai, tačiau kartu jie sudarė žodį „shichirin“ – nedidelės anglimis kūrenamos kepsninės pavadinimą (šaltinis: CBS News). Tai japonų, o ne lotynų kalbos pavyzdys, tačiau principas galioja bet kuriai kalbai: patikrinti vien atskirus žodžius nepakanka, jei nepatikrini ir to, kaip jie veikia kartu.
Be to, vertimo programėlėse ir citatų svetainėse dažniausiai nenurodoma, ar frazė yra idiomatinė, archajiška, ar gramatiškai pakeista tam, kad gražiai tilptų į tatuiruotės maketą. Todėl rezultatas gali atrodyti užbaigtas ir užtikrintas, nors iš tikrųjų jį dar turėtų patikrinti kalbą išmanantis žmogus.
Kaip patikrinti užrašo reikšmę ir gramatiką prieš darantis tatuiruotę
Prieš apsispręsdamas dėl konkretaus užrašo, atlik šiuos keturis veiksmus – tam prireiks gerokai mažiau laiko nei jau padarytai tatuiruotei taisyti.
- Palygink frazę bent dviejuose nepriklausomuose ir patikimuose šaltiniuose. Žodynas, akademinė svetainė ar enciklopedinis straipsnis apie frazę suteiks daugiau užtikrintumo nei pirmas vertimo programėlės rezultatas ar svetainė su „tatuiruočių citatų“ sąrašu.
- Paprašyk, kad tikslų užrašą perskaitytų žmogus, kuris tikrai moka tą kalbą. Mokytojas, klasikinių kalbų studentas ar gimtakalbis savais žodžiais paaiškins, ką reiškia sakinys, ir, svarbiausia, atkreips dėmesį į niuansus, kurių žodynas neatskleidžia.
- Atskirai patikrink žodžių tvarką ir gramatines galūnes, o ne vien bendrą prasmę. Frazė iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti taisyklinga, bet joje gali būti netinkamas linksnis, laikas ar žodžio forma, pakeičianti tai, kas sakinyje veikia.
- Atsargiai vertink frazes, sudarytas iš dviejų atskirai išverstų žodžių ar ženklų. Kaip rodo anksčiau pateiktas pavyzdys, du atskirai teisingi elementai kartu gali įgyti visai kitą reikšmę, nei tikėjaisi.
Kaip laikina versija padės išbandyti užrašo išvaizdą ir vietą
Kai užrašo tekstas ir gramatika jau patikrinti, lieka antras klausimas: kaip tiksliai tekstas atrodys ant tavo odos. Šriftas, tarpai tarp raidžių ir bendras dydis interneto nuotraukoje atrodo kitaip nei ant tikro dilbio ar riešo, o laikina versija prieš pirmąją ilgalaikę tatuiruotę leis susidaryti realų vaizdą prieš priimant galutinį sprendimą.

Trumpas, vienas įprastas angliškas žodis, pavyzdžiui, „Hope“, kelia mažesnę riziką nei visas sakinys – čia nėra žodžių tvarkos ar linksniavimo, kurį būtų galima supainioti. Vis dėlto verta patikrinti, ar žodis tinka kontekstui, kurį jam suteiki (pavyzdžiui, ar derini jį su kitu simboliu, kurio reikšmė gali pakeisti bendrą įspūdį).

Ilgesnėje, sakinio formos frazėje, susietoje su simboliu, savaime suprantama, yra daugiau žodžių, veiksmažodžių formų ir jungtukų – taigi ir daugiau vietų, kur gali įsivelti gramatinė ar reikšmės klaida. Prieš visam laikui išsitatuiruojant tokią frazę, ankstesniame skyriuje aprašyti patikros žingsniai (du nepriklausomi šaltiniai ir kalbą mokančio žmogaus patikra) ypač pravers.
Tačiau svarbu aiškiai suprasti vieną dalyką: laikina arba pusiau ilgalaikė tatuiruotė padės įvertinti tik tai, kaip užrašas atrodo, kokio jis dydžio ir kurioje kūno vietoje tinka. Ji neparodo ir nes imuliuoja, kaip skaudėtų darantis ilgalaikę tatuiruotę, kaip ji gytų, ar galėtų sukelti alerginę reakciją ir kaip tiksliai atrodytų po daugelio metų – į šiuos klausimus laikina dizaino versija neatsako, juos reikės aptarti atskirai, kai ateis laikas priimti sprendimą dėl ilgalaikės tatuiruotės.
Kai jau patikrinai ir užrašo tekstą, ir išvaizdą, gali peržiūrėti laikinus ir pusiau ilgalaikius užrašus bei citatas ir palyginti dydžius bei vietas pagal konkrečius dizainus arba sužinoti, kaip namuose užsiklijuoti laikiną tatuiruotę, kai jau būsi pasirinkęs frazę.
Dažniausi klausimai apie tatuiruočių užrašus
Ar užtenka vienos vertimo programėlės rezultato?
Ne, laikyk jį atspirties tašku, o ne galutiniu atsakymu. Programėlė paprastai neatskiria pažodinės ir idiomatinės reikšmės ir neįspėja apie gramatines klaidas tavo įvestoje formoje – todėl verta palyginti frazę su dar vienu šaltiniu ir, jei įmanoma, su žmogumi, kuris moka tą kalbą.
Ar užrašas turi būti kalba, kurią moku pats?
Ne, daugelis žmonių renkasi lotyniškus ar kitakalbius motto būtent todėl, kad laisvai nekalba ta kalba. Svarbu, kad prieš darantis tatuiruotę frazę patikrintų ją išmanantis žmogus – ne tai, kad pats ją pasirinkęs žmogus mokėtų tą kalbą.
Ką daryti, jei du šaltiniai pateikia skirtingą vertimą?
Laikyk tai ženklu, kad reikia tiesiogiai pasikonsultuoti su kvalifikuotu žmogumi – mokytoju, vertėju ar gimtakalbiu, – o ne pasirinkti tau labiau patinkantį variantą. Šaltinių neatitikimas paprastai reiškia, kad frazę galima suprasti keliais būdais arba kad vienas iš šaltinių ją pernelyg supaprastina.


