Undinės tatuiruotė beveik visada primena tą pačią reikšmių šerdį: ryšį su jūra, moteriškumą, paslaptį to, kas lieka paslėpta po paviršiumi, ir dažnai – priklausymą dviem skirtingiems pasauliams vienu metu. Tačiau prieš pasirenkant pozą ir vietą verta išsiaiškinti, iš kur iš tiesų kilo šis vaizdinys, nes graikų mitų sirena ir šiandieniniuose piešiniuose matoma undinė yra dvi skirtingos, skirtingais laikotarpiais atsiradusios būtybės.
- Pirmykštė graikų sirena turėjo paukščio kūną, o ne žuvies uodegą: šiandien pažįstamas jūros būtybės vaizdinys atsirado vėliau, viduramžiais.
- Šiandien dažniausiai akcentuojamas dvilypumas tarp žemės ir jūros, paslaptis ir moteriškumas, o ne viena nekintanti, universali reikšmė.
- Poza (suvyniota ar ištiesta uodega) ir pasirinkti papildomi motyvai, pavyzdžiui, mėnulis ar bangos, keičia ir piešinio estetiką, ir jo simbolinę interpretaciją.
- Laikina arba pusiau ilgalaikė tatuiruotė leidžia įvertinti pozą, dydį ir vietą ant savo odos prieš priimant bet kokį galutinį sprendimą.
Graikų sirena ar undinė? Iš kur iš tiesų kilo šis vaizdinys
Senovės Graikijos mene ir literatūroje sirena neturėjo žuvies uodegos: tai buvo būtybė su paukščio kūnu, sparnais ir naguotomis kojomis, o žmogaus buvo tik jos veidas (šaltinis: Audubon). Šią detalę verta žinoti prieš renkantis tatuiruotę, nes šiandien su žodžiu „sirena“ siejama reikšmė iš tiesų kilo iš kitos tradicijos – iš pasakojimų apie undines.
Šiandien atpažįstamas undinės su uodega vaizdinys paplito viduramžiais, maždaug XII–XIV amžiuje, kai moters ir paukščio figūra susiliejo su keltų folkloru ir tradicijomis, susijusiomis su jūrų dievybėmis (šaltinis: National Geographic). Kurį laiką abi versijos – sparnuotoji ir su uodega – gyvavo rankraščiuose bei dekoracijose, kol undinė tapo vyraujančiu šiandien mums pažįstamu vaizdiniu.
Žinomiausias graikų mitas apie sirenas – pasakojimas iš „Odisėjos“: norėdamas apsisaugoti nuo sirenų dainos, Odisėjas užkimšo savo įgulos nariams ausis vašku, o pats liepė pririšti save prie laivo stiebo (šaltinis: National Geographic). Tai pasakojimas apie pavojų ir mirtiną vilionę, kurio nuotaika labai skiriasi nuo šiandieniniame bendrame įsivaizdavime ir tatuiruotėse vyraujančio undinės vaizdinio.
Ką šiandien gali simbolizuoti undinės tatuiruotė
Kadangi undinės vaizdinys atsirado susiliejus šioms tradicijoms, šiandien jis neturi vienos nekintamos reikšmės: tiksliau būtų kalbėti apie kelias galimas interpretacijas, susijusias su pačia figūros forma. Pusiau moters, pusiau žuvies pavidalas dažniausiai suprantamas kaip dvilypumo, vienalaikio priklausymo dviem pasauliams – žemės ir jūros – simbolis. Ši interpretacija įsitvirtino bendrame šio motyvo įsivaizdavime, o ne kilo iš vieno istorinio šaltinio.
Skirtingai nei graikų sirena, kuri visada laikyta pavojinga, vėlesnio folkloro undinė yra moraliai dviprasmiška būtybė: kai kuriose tradicijose ji vaizduojama kaip jūreivių globėja, o kitose – kaip pavojaus jūroje ženklas (šaltinis: Royal Museums Greenwich). Šis dviprasmiškumas yra viena iš priežasčių, kodėl tatuiruotę galima interpretuoti įvairiai ir asmeniškai, užuot perteikus vieną visiems ją pasirinkusiems tinkančią žinutę.
Praktikoje šį motyvą pasirinkę žmonės dažniausiai sieja jį su paslaptimi, moteriškumu arba su jūra susijusiu laisvės troškimu. Nė viena iš šių interpretacijų nėra absoliučiai „teisinga“, tačiau visos jos iš tiesų susijusios su simbolio istorija, o ne su etikete, išgalvota piešiniui parduoti.
Undinės poza: susukta, ištiesta ar judanti uodega
Išsiaiškinus pagrindinę reikšmę, praktiškai reikia pasirinkti pozą, nes ji keičia ir vaizdo įspūdį, ir reikalingą vietą ant odos. Susukta uodega arba sėdinti undinė sukuria ramesnį įspūdį ir puikiai tinka kompaktiškai vietai, kur erdvė ribota.
Ištiesta ar judanti poza, kai uodega nusidriekusi tarsi undinė plauktų, atrodo dinamiškiau, tačiau jai reikia ilgesnės vertikalios erdvės, kad piešinys neatrodytų suspaustas. Kataloge pateiktas viso kūno piešinys su undinės uodega kaip tik atspindi šį antrąjį variantą, skirtą pailgai kūno sričiai, o iliustracinis piešinys su undine po mėnuliu siūlo labiau susikaupusią ir teatrališką pozą, sukurtą aplink vieną akimirką, o ne judesį.
Dažni deriniai: mėnulis, bangos ir kiti jūros motyvai
Derinys su mėnuliu, kaip piešinyje „sirena sotto la luna“, sustiprina nakties ir paslapties įspūdį: undinė tampa naktine būtybe, artimesne minčiai apie tai, kas atsiskleidžia tik tam tikromis akimirkomis. Tai tinkamas pasirinkimas norint pabrėžti mįslingąją motyvo pusę, o ne jo saulėtą ar žaismingą aspektą.
Bangų ar kitų jūros motyvų derinys labiau pabrėžia „jūros magijos“ interpretaciją, artimesnę kataloge esančiam piešiniui su visa uodega. Abiem atvejais toks derinys prasmingas, kai sustiprina priežastį, dėl kurios norisi tatuiruotės, o ne kai pridedamas vien tam, kad užpildytų laisvą erdvę aplink pagrindinę figūrą.
Dydis ir vieta ant kūno: šonas, šlaunis ar blauzda
Visą uodegą vaizduojančiam piešiniui paprastai reikia gana ilgos vertikalios srities, todėl tokio varianto motyvas dažniausiai tatuiruojamas ant šono, šlaunies arba blauzdos. Supaprastintas arba mažesnis variantas labiau tinka mažesnėms vietoms, pavyzdžiui, dilbiui ar kulkšniai, kur uodega piešiama kompaktiškiau, bet figūra išlieka aiškiai atpažįstama.
Jei vis dar svarstote, rinktis mažą, vidutinį ar visą kūną dengiantį piešinį, daugiau apie tai sužinosite laikinų tatuiruočių dydžių vadove. Jis padės suprasti, kaip pasirinkimą veikia turima vieta ant kūno, dar prieš renkantis konkretų motyvą.
Išbandykite piešinį prieš nuspręsdami dėl nuolatinės tatuiruotės
Laikina arba pusiau ilgalaikė undinės tatuiruotė leidžia pamatyti pasirinktą pozą, dydį ir vietą tiesiai ant savo odos prieš priimant galutinį sprendimą. Tačiau tai tik vizualinis piešinio, dydžio ir vietos išbandymas: jis neleidžia iš anksto įvertinti skausmo, gijimo proceso, galimų alerginių reakcijų ar galutinės nuolatinės tatuiruotės išvaizdos – šiuos aspektus reikia atskirai aptarti su nuolatinę tatuiruotę darančiu specialistu.
Jei pirmą kartą renkatės tokio tipo tatuiruotę, pirmosios tatuiruotės vadove rasite daugiau informacijos, kaip pasirinkti piešinį ir vietą, o priežastys išbandyti piešinį prieš pasirenkant nuolatinę tatuiruotę išsamiau paaiškina, kuo naudingas šis tarpinis žingsnis.
Norintys pamatyti visus mitologijos ir fantazijos motyvus, ne tik undines, gali peržiūrėti fantazijos ir mitologijos tatuiruočių rinkinį, o besidomintys kitais jūros simboliais taip pat gali perskaityti apie aštuonkojo tatuiruotės reikšmę. Daugiau piešinių, įkvėptų to paties pasaulio, rasite kolekcijoje „Fantazija ir mitologija“. Joje surinkti visi siūlomi piešiniai, įskaitant du šiame straipsnyje aprašytus undinės modelius.
