Tatuiruotė su parašu atkartoja tikrą žmogaus ranka rašytą parašą – dažniausiai vieno iš tėvų, senelio ar net paties žmogaus parašą iš tam tikro gyvenimo momento – o ne vardą, parašytą pasirinktu katalogo šriftu. Čia svarbiausia ne žinutė, o tiksli raidžių forma, kokia ji išėjo iš to žmogaus rankos, su kilpomis, spaudimu ir nedideliais netolygumais, dėl kurių parašas yra atpažįstamas. Prieš apsisprendžiant dėl galutinio dizaino, dar reikia išspręsti tris praktinius klausimus: kokį dokumentą pasirinkti kaip šaltinį, kaip jį nufotografuoti, kad tatuiruočių meistras turėtų su kuo dirbti, ir kokį dydį pasirinkti, kad parašas ant odos išliktų įskaitomas.
- Aiškus ir visas parašas, išsaugotas atviruke, laiške, užrašų knygelėje ar senoje sutartyje, yra patikimesnis šaltinis nei iš atminties atkurtas ar iš išblukusio dokumento iškirptas vaizdas.
- Dokumento fotografavimo būdas svarbus beveik tiek pat, kiek pats parašas: natūrali šviesa, tinkamas kampas ir didelė raiška lemia, ar vaizdas bus aiškus, ar tatuiruočių meistrui teks spėlioti detales.
- Pasirinktas dydis priklauso nuo parašo stiliaus – tankiai susukta kilpa reikalauja daugiau vietos nei paprasta, – o išbandžius jį ant odos kaip laikiną variantą galima tiesiogiai įsitikinti, ar tokio dydžio raidės išlieka įskaitomos.
Kas iš tiesų yra tatuiruotė su parašu
Dažniausiai tatuiruojamas vieno iš tėvų, senelio ar vaiko parašas – tai būdas išsaugoti konkretų brangaus žmogaus pėdsaką. Taip pat dažnai pasirenkamas paties žmogaus parašas iš reikšmingo gyvenimo momento: ant sutarties, seno atviruko ar pirmame pasirašytame užrašų knygelės puslapyje. Abiem atvejais ant odos perkeliama tiksli parašo forma, o ne perfrazuota žinutė ar gražiau perrašytas tekstas.
Skirtumas nuo tatuiruotės su kieno nors vardu, užrašytu pasirinktu raidžių stiliumi aiškus: ten gali rinktis bet kokį patinkantį šriftą, o čia formą nulemia parašą užrašiusio žmogaus ranka, todėl jos nepakeisi pagal savo skonį. Skirtumas nuo bet kokios tatuiruotės su rašysena labiau susijęs su šaltiniu: užrašą ar trumpą žinutę galima perrašyti kelis kartus, kol pavyks, o parašas egzistuoja tik viena originalia forma, kurią ir reikia kuo tiksliau išsaugoti.
Kur rasti parašą, kurį tikrai galima paversti tatuiruote
Įskaitomą parašą galima rasti beveik bet kuriame išsaugotame dokumente: atviruke, laiške, senoje užrašų knygelėje, sutartyje ar net ranka pasirašytame kvite. Studija, kuri specializuojasi tatuiruotėse pagal rašyseną, nurodo, kad tatuiruotės pavyzdžiu gali tapti beveik bet koks atminimo daiktas su parašu ar aiškiu rankraščiu, jei tik pradinis vaizdas pakankamai aiškus (šaltinis: Studio Hon).
Pirmiausia svarbu, kad originalus parašas būtų visas: iš dalies išblukusiu, ties kraštu nukirstu ar kitu užrašu uždengtu parašu sunku remtis, kad ir kaip norėtum tiksliai atkurti būtent tą pavyzdį. Jei parašas priklauso kitam žmogui – vienam iš tėvų ar seneliui, – šaltinio dokumento pasirinkimą verta aptarti su šeima, ypač jei pats dokumentas turi asmeninę vertę, o ne vien jame esantis parašas. Jei šaltinis yra ne parašas, o vaiko piešinys, fotografavimo ir bandymo ant odos principas išlieka beveik toks pats – skiriasi tik pradinis dokumentas.
Kaip nufotografuoti arba nuskenuoti parašą, kad jis būtų aiškus
Tatuiruočių meistras gali dirbti tik su tuo, ką mato nuotraukoje, todėl dokumento fotografavimo būdas svarbus beveik tiek pat, kiek pats parašas. Pagrindinė rekomendacija, kurią patvirtina šio tipo tatuiruotėse besispecializuojančios studijos, paprasta: padėk dokumentą ant lygaus paviršiaus, fotografuok natūralioje šviesoje ir venk šešėlių, blizgaus popieriaus atspindžių bei fotografavimo kampu (šaltinis: Studio Hon).
Laikyk telefoną tiesiai virš parašo, o ne pakreiptą, kad perspektyva neiškraipytų raidžių – fotografuojant įstrižai vienos kilpos pailgėja, o kitos susispaudžia, ir tatuiruočių meistrui tenka atkurti formą, kuri jau nebėra visiškai tokia, kokia buvo originale. Taip pat geriau padaryti naują nuotrauką tiesiai nuo originalaus dokumento, o ne ekrano kopiją iš kitos nuotraukos; su kiekviena papildoma kopija prarandama šiek tiek aiškumo. Siųsk geriausios turimos raiškos vaizdą, kuriame matyti visa erdvė aplink parašą, kad tatuiruočių meistras galėtų įvertinti tikrąsias raidžių proporcijas.
Kokio dydžio tatuiruotė turi būti, kad parašas išliktų įskaitomas
Nuolatinės tatuiruotės atveju šios srities gairėse atkreipiamas dėmesys į tai, kad pernelyg tankiai užrašytas parašas sugijus gali tapti sunkiai įskaitomas: odai gyjant tarpai tarp kilpų gali užsiverti, o plonos linijos – susilieti (šaltinis: Studio Hon). Tai nėra priežastis atsisakyti parašo su daugybe kilpų, bet priežastis pernelyg nesumažinti dizaino, jei ketini jį tatuiruoti visam laikui.
Štai kodėl dauguma tatuiruočių meistrų rekomenduoja atsinešti originalų parašą į konsultaciją prieš užsirašant procedūrai, o ne vien atsiųsti nuotrauką internetu, kad jie galėtų tiesiogiai įvertinti, kaip kiekviena kilpa atrodys mažame mastelyje, ir, jei reikės, pasiūlyti šiek tiek padidinti dizainą, kad laikui bėgant jis išliktų įskaitomas (šaltinis: Creative Ink Tattoo).
Tarpai tarp raidžių keičia ne tik įskaitomumą, bet ir bendrą dizaino įspūdį: kompaktiškas parašas su arti viena kitos esančiomis raidėmis atrodo drąsiau, o erdvesnis, su aiškiais tarpais tarp kilpų, atrodo subtiliau – tai stiliaus pasirinkimas, kurį gali apgalvotai priimti tik pamatęs abu variantus greta (šaltinis: Studio Aureo). Gali pamatyti, kaip šis principas pritaikytas ant odos trumpame, rašmenis primenančiame dizaine, kuriame raidės mažame mastelyje išlieka arti viena kitos, bet nesusilieja.
Kalbant apie bendresnes dydžio gaires, InkLabs vadove apie tatuiruotės dydžio pasirinkimą – nuo mažų dizainų iki visą kūną dengiančių tatuiruočių parodyta, kaip kiekvienai kūno vietai prieinama erdvė susijusi su dizaino detalumu – tai naudinga ir tada, kai dizainas yra parašas, o ne iliustracija.
Kurioje kūno vietoje daryti parašo tatuiruotę
Dilbis ir riešas dažniausiai pasirenkami parašui, kurį norisi lengvai matyti, o šonkauliai ar sritis už ausies – diskretiškesniam variantui, kurį gali parodyti tik panorėjęs. Daugiau judančios odos vietose, tokiose kaip šonkauliai ar riešas, reikia kiek atidžiau parinkti dydį ir tikslią vietą – būtent tokią detalę gali patikrinti tiesiai ant savo odos, išbandęs laikiną dizainą prieš priimdamas sprendimą dėl nuolatinės tatuiruotės.
Nuo dokumento iki odos: kaip išbandyti parašą prieš apsisprendžiant
Laikinas arba pusiau permanentinis pasirinkto parašo dizainas parodo, kaip jis atrodo ant tavo odos, kokio yra dydžio ir kurioje vietoje yra, tačiau neimituoja skausmo, gijimo, alergijos rizikos ar tikslios išvaizdos, kurią tas pats parašas turėtų kaip nuolatinė tatuiruotė. Tačiau gali pamatyti, ar pasirinkto dydžio raidės išlieka aiškios ir kaip jos atrodo, palyginti su likusia dilbio ar riešo dalimi – tai sunku įsivaizduoti vien žiūrint į parašą ant popieriaus.
Papildomai gali pasižiūrėti, kaip išlaikoma forma ir tarpai kitame plonų rašmenų dizaine, kurio stilius panašus į parašo, uždėto ant tos pačios odos vietos, stilių.
Laikino dizaino paruošimo ir uždėjimo namuose veiksmai vienodi, kad ir kokį dizainą pasirinktum – nuo odos nuvalymo iki plėvelės pritvirtinimo. Visas procesas išsamiai aprašytas InkLabs vadove, kaip namuose užsidėti laikiną tatuiruotę.
Pasirinkus šaltinio dokumentą, turint aiškią parašo nuotrauką ir žinant, koks dydis padės išlaikyti jį įskaitomą, natūralus kitas žingsnis – pamatyti būtent tą parašą ant savo odos tikruoju dydžiu. InkLabs vadove apie individualiai kuriamas laikinas tatuiruotes žingsnis po žingsnio parodoma, kaip konkretus dokumentas – parašas, piešinys ar užrašas – paverčiamas nešiojamu dizainu, kurį gali apžiūrėti kelias dienas prieš priimdamas bet kokį sprendimą dėl nuolatinės tatuiruotės.
