Jei esi nėščia arba žindai ir jau turi konkrečią tatuiruotės idėją, paprasčiausias atsakymas būtų toks: dauguma specialistų ir tatuiruočių meistrų rekomenduoja palaukti, kol baigsis nėštumas, o daugeliu atvejų – ir kol baigsi žindyti. Taip rekomenduojama ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių persidengiančių aplinkybių: įprastos rizikos, susijusios su odos vientisumo pažeidimu, neaiškumo dėl rašalo poveikio besivystančiam kūdikiui ir daugumos tatuiruočių studijų praktikos tokias procedūras atidėti. Galutinį sprendimą vis tiek priima tavo gydytojas arba akušerė, žinantys tavo sveikatos situaciją – šiame straipsnyje paaiškiname, kodėl taip rekomenduojama, ir parodome, kaip prasmingai išnaudoti laukimo laiką.
- Tatuiruojant pažeidžiamas odos vientisumas, todėl kyla įprasta rizika: vietinė infekcija, alerginė reakcija ir, jei įranga ar rašalas užteršti, per kraują plintančios ligos.
- Cheminių rašalo sudedamųjų dalių poveikis besivystančiam kūdikiui, ypač per pirmąsias 12 nėštumo savaičių, nėra gerai ištirtas, todėl sąžiningas atsakymas yra „nežinoma“, o ne „saugu“ ar „nesaugu“.
- Žindymo laikotarpiui taikomi kitokie principai nei pačiam nėštumui, ir tai galioja ir šalinant tatuiruotę lazeriu.
- Laukimo laiką galima išnaudoti praktiškai: išsirinkti vietą, kuri nesikeis kartu su oda, ir apgalvoti dydį bei dizainą.
Kodėl specialistai rekomenduoja nėštumo metu palaukti su tatuiruote
Tatuiruotė daroma adata daug kartų praduriant odą, todėl kyla įprasta rizika, susijusi su bet kokia tokio pobūdžio procedūra: vietinė infekcija, alerginė reakcija į rašalą, o jei įranga ar rašalas užteršti – per kraują plintančios ligos, tokios kaip hepatitas B ar C (šaltinis: Mayo Clinic). Nėštumas šios rizikos nesumažina – nėra būdo iš anksto jos visiškai atmesti, o šiuo laikotarpiu paprasčiausia jų tiesiog vengti.
Antras klausimas susijęs su pačiu rašalu. Mažai žinoma apie tai, kaip tatuiruočių rašalo cheminės sudedamosios dalys gali paveikti besivystantį kūdikį, ypač jei procedūra atliekama per pirmąsias 12 nėštumo savaičių (šaltinis: American Pregnancy Association). Tai nereiškia, kad rašalas yra kenksmingas – tiesiog pripažįstama, kad šiuo klausimu nepakanka tyrimų, o sprendimus dėl kūdikio sveikatos geriau grįsti tikrumu, o ne įrodymų stoka kuria nors kryptimi.
Būtent dėl šios priežasties dažniausiai rekomenduojama – tiek medicinos šaltinių, tiek pačių tatuiruočių studijų – procedūrą atidėti iki gimdymo. Nedidelės infekcijos rizikos ir neaiškumo dėl rašalo pakanka, kad palaukti būtų laikoma protingesniu pasirinkimu nei skubėti.
Tatuiruotė ant nugaros ir epidūrinė nejautra: iš kur kilo šis mitas
Jei girdėjai, kad tatuiruotė ant nugaros neleidžia gimdymo metu taikyti epidūrinės nejautros, gali šį nerimą atmesti. Joks tyrimas nepatvirtino realios rizikos, susijusios su nejautrai skirtos adatos dūriu tatuiruotoje vietoje, o dauguma anesteziologų neprieštarauja taikyti epidūrinę nejautrą žmogui, turinčiam tatuiruotę ant nugaros (šaltinis: American Pregnancy Association). Taigi tai mitas, kuris neturėtų daryti įtakos renkantis tatuiruotės vietą – sprendimą atidėti pačią procedūrą geriau grįsti anksčiau aprašytais argumentais, o ne šiuo konkrečiu nuogąstavimu.
Žindymas ir tatuiruotė: atskira situacija, atskiras atsakymas
Žindymas yra kitokia situacija nei nėštumas, todėl į ją reikia atsakyti atskirai, o ne automatiškai taikyti tas pačias taisykles. Paprastai manoma, kad rašalo dalelės yra per didelės, kad pačios procedūros metu patektų į motinos pieną, tačiau nežinoma, ar vėliau jos gali migruoti į pieną, rašalui per mėnesius ar metus pamažu skaidantis organizme (šaltinis: La Leche League International). Tai tikras neaiškumas, bet ne priežastis panikuoti; vis dėlto jo pakanka, kad būtų verta elgtis atsargiai.
Taip pat išlieka per kraują plintančios infekcijos rizika, kuri teoriškai galėtų pasiekti žindomą kūdikį. Būtent šios nedidelės rizikos paprastai pakanka, kad būtų verta palaukti, kol baigsi žindyti, ir tik tada darytis naują tatuiruotę (šaltinis: American Pregnancy Association).
Praktiškai dauguma tatuiruočių meistrų ir taip sąmoningai nesutiks tatuiruoti nėščios ar žindančios moters – iš dalies dėl profesinės atsakomybės, iš dalies tam, kad organizmas spėtų visiškai atsistatyti po gimdymo. Žindymo konsultantės kaip apytikslį orientyrą siūlo palaukti apie 9–12 mėnesių po gimdymo, t. y. iki tada, kai kūdikis nebėra visiškai priklausomas nuo motinos pieno (šaltinis: La Leche League International). Tai rekomendacija, o ne griežta taisyklė – tikslų laiką geriausia nustatyti kartu su gydytoju arba akušere, žinančiais tavo situaciją.
Toks pat atsargumas taikomas ir šalinant tatuiruotę lazeriu. Kadangi jokiais tyrimais nenustatyta, kiek papildomo rašalo išsiskiria organizme šalinimo metu, prieš lazerinę procedūrą taip pat siūloma palaukti, kol baigsi žindyti (šaltinis: La Leche League International).
Kodėl renkantis vietą svarbu atsižvelgti į besikeičiančią odą
Kad ir kada galiausiai nuspręstum darytis tatuiruotę, jau dabar verta pagalvoti apie jos vietą, o ne tik apie patį dizainą. Kūno svorio pokyčiai, įskaitant svorio augimą nėštumo metu, gali turėti įtakos tam, kaip tatuiruotė atrodys vėliau (šaltinis: Mayo Clinic). Nėštumo ir žindymo metu oda labiausiai tempiasi pilvo, klubų ir krūtinės srityse, todėl būtent šiose vietose didžiausia tikimybė, kad ilgainiui pasikeis dizaino išvaizda.
Tai gera priežastis jau dabar pagalvoti apie vietą, net jei į tatuiruočių studiją užsuksi tik po daugelio mėnesių. Riešas, kulkšnis, petys ar dilbis kinta kur kas mažiau nei pilvo srities oda, todėl iš anksto planuojančiam žmogui tai praktiškesnis pasirinkimas.
Ką gali padaryti jau dabar: suplanuoti dizainą, dydį ir vietą
Laukimo laikas neturi būti prarastas. Gali jį išnaudoti, kad apsispręstum dėl stiliaus, dydžio ir vietos, rinkdamasi sritis, kuriose oda mažiau linkusi keistis, pavyzdžiui, riešą, kulkšnį, petį ar žastą. Taip pat verta peržiūrėti tatuiruotės dydžio pasirinkimo vadovą, kad pamatytum, kaip konkretus dydis atrodo skirtingose kūno vietose.
Laikina tatuiruotė padeda pamatyti, kaip pasirinktas dydis ir vieta atrodo ant odos – tai tik būdas vizualiai išbandyti dizainą, dydį ir vietą, ir nieko daugiau. Ji nepakeičia žinių apie tai, kaip gis nuolatinė tatuiruotė arba kaip tiksliai ji atrodys po daugelio metų – tai priklauso nuo adatos, gylio ir individualios odos, o ne nuo laikinos versijos peržiūros. Jei svarstai ir pusiau ilgalaikę tatuiruotę kaip ilgiau išliekantį bandomąjį variantą, straipsnyje apie tai, kiek laiko išlieka pusiau ilgalaikė tatuiruotė paaiškinamas šių dviejų variantų skirtumas.
Prieš naudodama bet kokį ant odos tepamą gaminį, įskaitant laikiną tatuiruotę, nėštumo ar žindymo metu pasitark dėl jo sudėties su gydytoju – „laikinas“ automatiškai nereiškia „tinkamas naudoti šiuo laikotarpiu“. Jei įdomu, kaip InkLabs užtikrina pusiau ilgalaikėms versijoms naudojamo rašalo sudėties skaidrumą, šiame straipsnyje apie InkLabs rašalo saugumą tai išsamiai aprašoma.
Kai laukimo laikas baigsis ir gydytojas ar akušerė neprieštaraus, galėsi nusinešti į tatuiruočių studiją jau pasirinktą dizainą, dydį ir vietą. Taip pat gali peržiūrėti Mažų laikinų tatuiruočių kolekciją, kurioje rasi daugiau diskretiškų dizainų, tinkamų planavimo etapui, ir atsiversti pirmosios tatuiruotės vadovą, kuriame žingsnis po žingsnio paaiškinama, kaip pasirinkti dizainą ir vietą.
Apibendrinimas
Atsakymas į klausimą, ar galima darytis tatuiruotę nėštumo metu, nėra paprastas „taip“ arba „ne“ – reikia įvertinti nedidelę, bet realią infekcijos riziką, neaiškumą dėl rašalo poveikio kūdikiui ir tai, kad dauguma studijų vis tiek atidės procedūrą. Žindymui taikomi panašūs, bet atskiri principai ir yra savas apytikslis terminas. Galutinį sprendimą visada priima tavo gydytojas arba akušerė, žinantys tavo sveikatos situaciją. Tuo metu turi realią galimybę: apgalvoti dizainą, dydį ir vietą, kad atėjus tinkamam metui būtum pasiruošusi.
