Anūkui skirtos tatuiruotės simbolis geriausiai tinka tada, kai jis primena kažką, kas iš tiesų išskirtinai sieja močiutę ar senelį su anūku, o ne yra atsitiktinis piešinėlis. Širdis, sauganti ranka, begalybės ženklas, inicialai ar gimimo data – tai dažniausiai šiam ryšiui pasirenkami simboliai, ypač kai jie derinami su trumpu vardu ar data, turinčia ypatingą reikšmę tik jums dviem. Šiame straipsnyje aptariami šie simboliai ir jų istorija, pateikiama praktinių patarimų, kaip išsirinkti įskaitomą vardo tatuiruotę, ir paaiškinama, kodėl verta pirmiausia išbandyti dizainą ant savo odos, prieš renkantis nuolatinę tatuiruotę – ypač jei pirmąją tatuiruotę darotės vyresniame amžiuje.
- Širdis, ranka, begalybės ženklas, inicialai ar gimimo data – dažniausiai pasirenkami simboliai kartų ryšiui išreikšti. Kiekvienas jų turi savitą istoriją, į kurią verta sąmoningai atsižvelgti.
- Vardo tatuiruotė išliks įskaitoma, jei pasirinksite paprastą šriftą, paliksite pakankamai vietos tarp raidžių ir parinksite vietą, kur smulkios raidės neišblunka, o ne puošnų raštą sudėtingoje vietoje.
- Laikina arba pusiau ilgalaikė versija leidžia tiksliai pamatyti, kaip dizainas atrodo tikrojo dydžio ir pasirinktoje vietoje, tačiau neparodo, kaip nuolatinė tatuiruotė vėliau gis, bluks ar jausis.
Jei ieškote tatuiruotės būtent su savo vaiko vardu, labiau tiks šis straipsnis apie tatuiruotes su vaiko vardu. Jei kalbama apie motinos ir dukters ryšį, tikslesnių patarimų rasite šiame straipsnyje apie motinos ir dukters tatuiruotes. Toliau aptariamas būtent močiutės, senelio ir anūko ryšys.
Simboliai, gražiausiai siejantys močiutę, senelį ir anūką
Simbolis iš tiesų tinka tik tada, kai žinote, ką jis reiškia ir kodėl tinka būtent šiam ryšiui, o ne vien todėl, kad gražiai atrodo. Toliau pateikti penki variantai gerokai skiriasi savo nuotaika: vieni yra tiesmuki ir universalūs, kiti turi kultūrinę ar religinę istoriją, kurią verta paminėti, o ne nutylėti.
Širdis ir širdies ritmo linija
Širdis – tiesiausias pasirinkimas, kuriam nereikia paaiškinimo: visi ją atpažįsta kaip ryšio ženklą. Širdies ritmo linija, kai širdį sudaro plona pulso linija, yra subtilesnis variantas, perteikiantis tą pačią mintį ir užimantis mažiau vietos ant odos. Todėl ji tinka nedidelei vietai, pavyzdžiui, riešui ar vietai už ausies, kur detalesnis dizainas greitai atrodytų perkrautas.
Ranka arba sauganti ranka
Atversta ranka su akimi ar ornamentu delne, dažnai vadinama hamsa, turi seną ir plačiai paplitusią istoriją, neapsiribojančią viena kultūra: šis simbolis sutinkamas judaizme, islame ir krikščionybėje (kur jis dar vadinamas Marijos ranka) ir nuo seno laikomas apsauga nuo nelaimių (šaltinis: Vikipedija apie hamsą). Tad naudokite šį simbolį turėdami omenyje jo istoriją – kaip bendrą kartų apsaugos ženklą, o ne kaip atsietą dekoratyvinę formą. Dėl to jis tinka ir močiutės ar senelio bei anūko ryšiui įprasminti: vyresnioji karta simboliškai „saugo“ jaunesniąją.
Begalybės ženklas
Begalybės ženklas (∞) iš pradžių buvo matematinis simbolis: matematikas Johnas Wallisas šį ženklą matematine reikšme pristatė 1655 m., o tiksli pačios formos kilmė nėra visiškai aiški (šaltinis: Vikipedija apie begalybės ženklą). Šiandien jis taip pat plačiąja prasme simbolizuoja tęstinumą ir beribiškumą, todėl čia ir tinka: ne kaip romantiškas simbolis, o kaip ryšio, kuris nesibaigia viena karta, ženklas.
Inicialai ir gimimo data
Nedidelis monograminis ženklas su greta išdėstytais močiutės ar senelio ir anūko inicialais, prireikus sujungtais brūkšneliu ar taškeliu, yra kompaktiškesnis už visą vardą, todėl mažame plote jį lengviau įskaityti. Gimimo data veikia panašiai: paprastu šriftu užrašyti skaičiai išlieka ryškūs net mažu formatu, o išrašyta data greitai tampa per ilga subtiliai vietai. Kai kurie vietoj datos renkasi tą mėnesį, kurį gimė anūkas, simbolizuojančią gimimo gėlę – tai kiek mažiau tiesioginė nuoroda į tą patį įvykį.
Vardo tatuiruotė: šriftas, dydis ir įskaitomumas
Vardas tiesiausiai parodo, kam skirta tatuiruotė, tačiau netinkamai pasirinkus šriftą ir vietą jis taip pat greičiausiai taps neįskaitomas. Paprastas, tinkamais tarpais išdėstytas šriftas išlieka ryškus net mažu formatu, o puošnus rašytinis šriftas plonomis linijomis ir gausybe dekoracijų jau po kelerių metų gali susilieti į dėmę, ypač judrioje kūno vietoje.
Jei norite, kad močiutės ar senelio ir anūko tatuiruotės akivaizdžiai derėtų tarpusavyje, abiem vardams galite naudoti tą patį šriftą. Kitas apgalvotas būdas – rinktis kontrastą: vyresniajai kartai skirtam vardui parinkti ryškų, tiesų šriftą, o anūko vardui – lengvesnį, kad abi tatuiruotės papildytų, o ne kopijuotų viena kitą. Tokiose vietose kaip riešas, dilbis ar sritis virš raktikaulio mažos raidės išlieka įskaitomos, nes oda ten gana lygi ir stabili; smulkūs šriftai greičiau išblunka vietose, kurios daug juda arba yra išgaubtos. Tik močiutės ar senelio ir anūko vartojamas meilės vardas dažnai turi daugiau reikšmės nei visas vardas, o dėl trumpumo jį ir praktiškiau išlaikyti įskaitomą.
Pirmiausia išbandykite kartu
Senstant oda plonėja, praranda kolageną ir elastingumą, gyja lėčiau, o paviršiniai pokyčiai tampa greičiau pastebimi (šaltinis: Vikipedija apie odos senėjimą). Tai nėra priežastis atkalbinėti nuo tatuiruotės, tačiau gera priežastis močiutei ar seneliui, pirmą kartą svarstančiam apie tatuiruotę, pirmiausia pamatyti dizainą ant savo odos, o ne vien popieriuje ar ekrane: linija, šriftas ar nedidelis piešinys ant konkrečios jūsų odos atrodo kitaip nei pavyzdiniame paveikslėlyje.
Laikina arba pusiau ilgalaikė to paties simbolio versija leidžia pamatyti būtent tai: tikrąjį dydį, formą ir vietą ant jūsų odos, greta anūko ar senelio pasirinkto varianto. Toks bandymas negali parodyti, kaip nuolatinė tatuiruotė gis, bluks ar atrodys po daugelio metų; tai priklauso nuo technikos, rašalo ir pačios odos, todėl šiuos klausimus reikėtų atskirai aptarti su tatuiruočių meistru. Šiame paaiškinime apie išbandymą prieš darant tatuiruotę nuolatine ši priežastis aptariama išsamiau, o šiame straipsnyje apie tai, kiek laiko išlieka pusiau ilgalaikė tatuiruotė aprašoma tiksli trukmė ir tai, kas jai turi įtakos.
Didžiausias privalumas bandant kartu – močiutė ar senelis ir anūkas gali kartu apžiūrėti ir suderinti vietą bei dydį, prieš kam nors apsisprendžiant dėl nuolatinės tatuiruotės. Jei bent vienas iš jūsų pirmą kartą svarsto apie tatuiruotę, nuolatinę ar ne, šiame straipsnyje apie pirmosios tatuiruotės pasirinkimą pateikiami bendri patarimai, tinkantys ir šiuo atveju.
Kelios idėjos, nuo kurių galima pradėti
Toliau pateikti deriniai – tai pavyzdžiai, padedantys idėją įsivaizduoti konkrečiau, o ne paruošti šablonai. Naudokite juos kaip atspirties tašką ir pritaikykite kartu su tatuiruočių meistru ar dizaino įrankiu, atsižvelgdami į jums tinkamus matmenis, raides ir vietą.
- Pavyzdys: inicialai šalia nedidelės širdies ritmo linijos, uždėti ant riešo taip, kad abu elementai būtų viename aukštyje.
- Pavyzdys: gimimo data kartu su saugančia ranka, datą užrašant dilbyje, iškart po rankos simboliu.
- Pavyzdys: paprasta begalybės linija, jungianti močiutės ar senelio ir anūko inicialus.
Jei norite kurį nors iš šių derinių pritaikyti savo vardui, datai ar šriftui, šiame straipsnyje apie personalizuojamas laikinas tatuiruotes sužinosite, kokios galimybės iš tiesų siūlomos. Jei prieš apsispręsdami norėtumėte pirmiausia plačiau pasižvalgyti, daugiau pirmąjai tatuiruotei tinkamų dizainų rasite kolekcijoje „Tavo Pirmoji Tatuiruotė“.
Išsirinkus simbolį, vardą ar jų derinį, kitas logiškas žingsnis – apžiūrėti šį pasirinkimą tikrojo dydžio ant odos: išbandyti pusiau ilgalaikį dizainą, pavyzdžiui, „Begalybė“ ar „Sauganti ranka“, arba kartu toliau peržiūrėti pirmosios tatuiruotės kolekciją, prieš kam nors apsisprendžiant dėl nuolatinės tatuiruotės.
