Šv. Jokūbo kelio tatuiruotė – tai ne tik gražus piešinys ant odos: daugumai ją pasirenkančių žmonių ji žymi užbaigtą kelionę arba apsisprendimą ją leistis. Prieš renkantis dizainą verta atskirti du skirtingus momentus: tatuiruotę, kuria užbaigiamas jau išgyventas etapas, ir tatuiruotę, kuria įsipareigojama piligriminei kelionei, kuri dar laukia. Dažniausi simboliai yra šukutė, geltona rodyklė ir Šv. Jokūbo kryžius – kiekvienas turi savitą istoriją, kurią verta žinoti prieš įamžinant ant odos. Taip pat naudojami ir mažesni motyvai, pavyzdžiui, batai, lazda ar „Compostela“ piligrimo pažymėjimas.
- Šukutė yra seniausias Šv. Jokūbo kelio ženklas, ji iki šiol iškalta maršruto bažnyčiose ir paminkluose.
- Geltona rodyklė atsirado gerokai vėliau, nei gali pasirodyti: 1984 m. ją nupiešė Galisijos kunigas, kad niekas nepasiklystų.
- Šv. Jokūbo kryžius yra kalavijo formos, o jo religinė ir karinė kilmė konkreti – jis susijęs su piligrimus saugojusiu ordinu.
- Laikina tatuiruotė leidžia iš anksto įvertinti tikrąjį dydį ir vietą prieš priimant galutinį sprendimą, nors ji neatstoja nuolatinės tatuiruotės patirties.
Šukutė – geriausiai atpažįstamas piligrimo simbolis
Šukutė yra seniausias Šv. Jokūbo kelio atpažinimo ženklas, atsiradęs anksčiau už geltoną rodyklę. Iki šiol ją galima pamatyti iškaltą maršruto bažnyčiose ir paminkluose (šaltinis: Geltona rodyklė ir šukutė – Galisijos turizmo tarnyba). Jos sąsaja su piligrimyste siejama su tradicine legenda apie raitelį ir kriaukles, pasirodžiusias apaštalo Jokūbo palaikams jūra pasiekus Ispaniją. 1993 m. Šv. Jokūbo kelio maršrutai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (šaltinis: Šv. Jokūbo kelias – Vikipedija).
Kur šukutę galima pamatyti tikrajame Šv. Jokūbo kelyje
Šiandien einant bet kuriuo maršrutu šukutė matoma ant kelio ženklų, pastatų fasadų ir pačių piligrimų kuprinių, prie kurių ji paprastai kabinama kaip skiriamasis ženklas. Išsitatuiravus šukutę, išlaikoma ta pati jos paskirtis: užbaigti etapą ir tapti tradicijos, jau šimtmečius žyminčios tą patį kelią, dalimi.
Geltona rodyklė – kiekvieną kelionės etapą rodantis ženklas
Skirtingai nei šukutė, geltona rodyklė atsirado gerokai vėliau, o jos kilmė gerai dokumentuota: 1984 m. ją sumanė O Cebreiro parapijos kunigas Elías Valiña Sampedro. Tuo metu maršrutu tapus sunkiai įveikiamu, jis pats sužymėjo Prancūzų kelią (šaltinis: Geltona rodyklė ir šukutė – Galisijos turizmo tarnyba). Tatuiruotėje rodyklė dažnai suvokiama kaip krypties, jau priimto sprendimo arba žingsnis po žingsnio vykstančios kelionės, būdingos kiekvienam Šv. Jokūbo keliui, simbolis. Šukutė primena viduramžių simbolį, o rodyklė – praktišką XX a. ženklą. Šis kilmės skirtumas yra viena iš priežasčių, kodėl toks motyvas įdomus: kiekvienas simbolis pasakoja vis kitą tos pačios istorijos dalį.
Šv. Jokūbo kryžius: tikėjimas, riterystė ir kilmė, kurią verta žinoti
Šv. Jokūbo kryžius yra kalavijo formos, jo galai – lelijos žiedo pavidalo: ašmenys primena apaštalo, kuriam buvo nukirsta galva, kankinystę, o trys lelijos tradiciškai laikomos „nepriekaištingos garbės“ simboliu (šaltinis: Šv. Jokūbo kryžius – Vikipedija). Nuo XII a. jis yra Šv. Jokūbo ordino – religinės ir karinės organizacijos, įkurtos 1170 m. ir popiežiaus patvirtintos 1175 m. – emblema. Ordinas rūpinosi keliautojų į Kompostelą saugumu ir net pastatė ligoninių piligrimams (šaltinis: Šv. Jokūbo ordinas – Vikipedija). Kryžius buvo išsiuvinėtas ant baltų riterių apsiaustų ir vėliavų, kur jį puošė šukutės (šaltinis: Šv. Jokūbo kryžius – Vikipedija). Prieš pasidarant tokią tatuiruotę, net jei ji laikina, verta susipažinti su šia kilme – tai šimtmečius menanti emblema, kuriai derėtų skirti tiek pat dėmesio, kiek ir bet kuriam kitam religiniam simboliui. Norintiems daugiau sužinoti šia tema, verta perskaityti ir apie tai, kaip laikinosiose tatuiruotėse vaizduojami kryžius ir kiti religiniai simboliai.
Kiti piligrimo motyvai: batai, lazda ir „Compostela“ pažymėjimas
Be trijų pagrindinių simbolių, dažnai su jais derinami ir mažesni motyvai. Piligrimo batai ir lazda trumpai nusako fizines kelionės pastangas: daugybę nueitų kilometrų, kuriems daugiau paaiškinimų nereikia. „Compostela“ – oficialus piligriminės kelionės užbaigimo pažymėjimas. Norint jį gauti, reikia pėsčiomis arba ant žirgo įveikti bent paskutinius 100 kilometrų be pertrūkio arba 200 km dviračiu ir visos kelionės metu rinkti antspaudus piligrimo pase (šaltinis: „Compostela“ pažymėjimas – Piligrimų biuras). Todėl kai kurie piligrimai į dizainą įtraukia konkrečią datą ar atstumą, primenantį jų pačių „Compostela“ pažymėjimą. Daugiausia piligrimų renkasi Prancūzų kelią – juo keliauja maždaug du trečdaliai dabartinių piligrimų. Kiti populiarūs maršrutai – Portugalų kelias, Šiaurės kelias ir Pradinis kelias (šaltinis: Šv. Jokūbo kelias – Vikipedija). Greta šių elementų paminėtas asmeninis maršrutas padeda suasmeninti dizainą, neprarandant jo aiškumo. Šie mažesni motyvai dažniausiai geriau atrodo šalia šukutės ar rodyklės nei atskirai, nes jų reikšmei perteikti svarbus kontekstas.
Kurioje vietoje pasidaryti Šv. Jokūbo kelio tatuiruotę
Riešas, kulkšnis ir dilbis yra dažniausios vietos nedideliam pavieniam simboliui, nes kasdien jį lengva matyti ir jis neužgožia visumos. Derinant du ar tris motyvus, pavyzdžiui, šukutę su rodykle arba kryžių su data, mentė ar šonas suteikia daugiau vietos ir padeda išlaikyti proporcijas. Vieta daugiausia priklauso nuo to, kiek norisi tatuiruotę matyti kasdien: tatuiruotė ant riešo nuolat matoma, o ant mentės yra santūresnė ir parodoma tik tada, kai ją nešiojantis žmogus pats to nori. Prieš pasirenkant galutinę vietą, verta perskaityti ir apie tai, kaip išsirinkti pirmosios tatuiruotės dizainą ir vietą, nes nemaža dalis tų pačių klausimų aktuali ir čia.
Minimalistiniai dizainai: viena linija arba siluetas
Norintiems santūraus motyvo, dažniausiai geriausiai tinka viena linija nupieštas šukutės arba rodyklės siluetas be užpildo ir papildomų detalių. Jis ypač tinka mažoms vietoms, pavyzdžiui, pirštui ar vidinei riešo pusei. Tai taip pat geriausias pasirinkimas ieškantiems mažos Šv. Jokūbo kelio tatuiruotės: kuo paprastesnis brūkšnys, tuo lengviau išlaikyti proporcijas mažoje vietoje. Minimalistinių tatuiruočių vadove išsamiau paaiškinama, kokio tipo brūkšnį rinktis pagal norimą dydį, o norintys itin plonų linijų gali peržiūrėti plonų linijų tatuiruočių kolekciją.
Kodėl prieš apsisprendžiant dėl nuolatinės tatuiruotės verta išbandyti simbolį
Laikina tatuiruotė leidžia pamatyti jos dydį, vietą ir tai, kaip simbolis atrodo ant savo odos, dar prieš priimant bet kokį nuolatinį sprendimą. Galima išbandyti, pavyzdžiui, plonų linijų dizainą, įkvėptą orientacijos ir krypties, kaip parodyta toliau. Jis, kaip ir geltona rodyklė, perteikia krypties ir judėjimo pirmyn etapais idėją.
Visą asortimentą galima peržiūrėti laikinų kompaso tatuiruočių kolekcijoje arba iškart apžiūrėti dizainą „Orientacija“, jei pasaulio šalių motyvas atitinka norimą papasakoti istoriją. Vis dėlto svarbu suprasti, ką laikinas dizainas gali parodyti, o ko – ne: jis padeda įvertinti dydį, vietą ir kompoziciją, o odos reakciją į adatą, gijimo procesą ir galutinę nuolatinės tatuiruotės išvaizdą gali parodyti tik pati nuolatinė tatuiruotė. Kelių simbolių derinimas, pavyzdžiui, šukutės su rodykle arba kompaso motyvo su Šv. Jokūbo kelio elementu, kaip tik padeda atrasti asmeninę kompoziciją prieš įsipareigojant galutiniam variantui. Jei apie su kelione susijusią tatuiruotę galvojate ir dėl vasaros atostogų, šiame vadove apie laikinas tatuiruotes per atostogas aptariami praktiniai dalykai, tokie kaip saulė, vanduo ir bagažas. O norintiems išsamiau suprasti, kodėl verta išbandyti bet kokį dizainą prieš žengiant galutinį žingsnį, šiame straipsnyje išsamiai paaiškinamos priežastys.
Išsirinkti Šv. Jokūbo kelio tatuiruotę iš esmės reiškia nuspręsti, kurią patirties dalį norisi visada matyti: šimtmečių tradiciją menančią šukutę, praktišką rodyklės ženklą, istorinę kryžiaus reikšmę ar asmeninį kelių motyvų derinį. Žinant kiekvieno simbolio kilmę lengviau apsispręsti, o prieš galutinį vizitą išbandytas dizainas suteikia laiko ramiai pasirinkti.
