Laumžirgio tatuiruotė daugelyje tradicijų laikoma kaitos, gebėjimo prisitaikyti arba naujos pradžios simboliu, o ši reikšmė turi labai konkretų pagrindą: didžiąją gyvenimo dalį laumžirgis praleidžia po vandeniu kaip lerva, o vėliau virsta skraidančiu vabzdžiu. Šiame straipsnyje parodoma, kaip šis motyvas skirtingai interpretuojamas įvairiose kultūrose, kas iš tikrųjų lemia laumžirgio spalvą, kuri piešimo technika tinka norimam įspūdžiui sukurti ir kur laumžirgio motyvas ant odos iš tiesų atrodo geriausiai.
- Dažniausia reikšmė – kaita ir nauja pradžia – kyla iš tikros laumžirgio transformacijos iš vandens lervos į skraidantį vabzdį, o ne iš laisvai pramanytos simbolikos.
- Priklausomai nuo tradicijos, motyvas įgauna ir aiškiai skirtingų reikšmių, pavyzdžiui, Japonijoje simbolizuoja drąsą ir atgimimą, o keliose Šiaurės Amerikos čiabuvių kultūrose – tyrą vandenį ir apsaugą.
- Fineline, iliustracinis stilius ir Dotwork tą patį laumžirgį perteikia trimis skirtingais būdais; kuris stilius tinkamiausias, priklauso nuo dydžio, vietos ir pageidaujamo detalių lygio, o ne nuo to, kuris stilius yra „geresnis“.
Ką iš tikrųjų reiškia laumžirgio tatuiruotė
Prieš pradėdamas skraidyti, laumžirgis gyvena vandenyje kaip lerva – dažnai kelis mėnesius, o kai kurios rūšys net kelerius metus. Augdama lerva neriasi nuo šešių iki penkiolikos kartų. Tik tada išsirita suaugęs vabzdys ir prasideda trumpas jo gyvenimas ore: dauguma rūšių skraidančios gyvena vos apie penkias savaites ar trumpiau, kai kurios – tik kelias dienas, o kelios rūšys – iki dešimties savaičių. Būtent šis kontrastas – ilgas, pasislėpęs gyvenimas vandenyje ir trumpas, matomas skraidymo etapas – paaiškina, kodėl laumžirgis taip dažnai siejamas su kaita ir nauja pradžia: tai nėra bet kaip priskirta reikšmė, o pastebėjimas, kurį kiekviena kultūra galėjo susieti su tikru gyvenimo ciklu. Be to, laumžirgiai yra vieni vikriausių vabzdžių pasaulio skrajūnų: jie skrenda pirmyn, atgal ir į šonus, pasiekia maždaug 56 km/val. didžiausią greitį ir gali pakilti vertikaliai kaip sraigtasparnis. Toks judrumas taip pat paaiškina, kodėl šis motyvas dažnai siejamas su lengvumu ir laisve, nepriklausomai nuo konkrečios kultūrinės interpretacijos.
Reikšmė skirtingose tradicijose: Japonijoje, Šiaurės Amerikos čiabuvių kultūrose ir Vakarų folklore
Laumžirgis neturi vienos universalios reikšmės. Per šimtmečius susiformavo kelios aiškiai skirtingos interpretacijos, kurių kiekviena susijusi su konkrečia kultūra.
Japonija: atgimimas, drąsa ir metų laikai
Japonijoje laumžirgis tradiciškai laikomas atgimimo, drąsos, stiprybės ir sėkmės simboliu, taip pat siejamas su rudeniu. Šis ryšys kalbiškai siekia net senovinį poetinį pačios Japonijos pavadinimą: Akitsushima kilęs iš seno žodžio, reiškiančio laumžirgį. Pasirinkus japonišką interpretaciją, remiamasi labai sena ir konkrečia kultūrine sąsaja, o ne bet kokiu pakeičiamu motyvu.
Navajų, hopių ir zunių kultūros: vanduo ir apsauga
Kelių Šiaurės Amerikos čiabuvių tautų tradicijose laumžirgis turi kitokią, taip pat konkrečią reikšmę. Navajų kultūroje jis simbolizuoja tyrą vandenį, zunių keramikoje yra pasikartojantis motyvas, o hopių kultūroje vaizduojamas uolų mene ir Pueblo papuošaluose, dažnai kaip dvigubo skersinio kryžiaus forma. Ši interpretacija neturi nieko bendra su japoniškąja reikšme: abi egzistuoja nepriklausomai viena nuo kitos, todėl jas reikėtų vertinti atskirai.
Dviprasmiškesnis vaidmuo Vakarų folklore
Šiandien tatuiruočių kultūroje paplitusi vien teigiama laumžirgio interpretacija istoriškai nebuvo savaime suprantama. Senesni angliški liaudiški pavadinimai, pavyzdžiui, „devil's darning needle“ (velnio adata) arba „horse-stinger“ (arklių geluonis), vabzdį labiau siejo su žala ir nelaimėmis nei su teigiama žinia. Sąžiningai kalbant, šį priešingą požiūrį taip pat reikia paminėti: jis parodo, kad šiandien populiari interpretacija labiau kyla iš Azijos ir čiabuvių tradicijų nei iš paties Vakarų folkloro. Jei ieškai kito vabzdžio motyvo, turinčio savitą transformacijos istoriją, mūsų straipsnyje apie drugelio tatuiruotės reikšmę rasi giminingą, bet aiškiai savitą simboliką.
Kas iš tikrųjų lemia laumžirgio spalvą
Užuot priskyrus atskiras išgalvotas reikšmes skirtingoms tatuiruotės spalvoms, verta pažvelgti į tai, kas iš tikrųjų suteikia laumžirgiui spalvą. Ją lemia pigmentų, pavyzdžiui, geltonų, raudonų, rudų ir juodų atspalvių, bei struktūrinės spalvos derinys: mėlyni atspalviai dažniausiai atsiranda ne dėl mėlyno pigmento, o dėl mikroskopinių chitino šarvo struktūrų, kurios atspindi mėlyną šviesą. Žali atspalviai dažnai susidaro būtent sujungus šią struktūrinę mėlyną spalvą su geltonu pigmentu. Spalva taip pat kinta laumžirgiui senstant: ką tik išsiritę, vadinamieji teneraliniai laumžirgiai iš pradžių būna blyškūs ir tik po kelių dienų įgauna būdingą spalvą; kai kurioms rūšims laikui bėgant susidaro ir šviesiai mėlyna, vaškinė danga (pruinozė), kuri poruojantis vėl nusitrina tose kūno vietose, kurios trinasi. Tatuiruotei tai reiškia, kad subtilus juodas piešinys, vienas akcentinis atspalvis ar spalvotas variantas yra vienodai tinkami, nes tikrų laumžirgių spalvų gama labai plati. Nė vienas iš šių pasirinkimų nėra „teisingesnis“ už kitą.
Kaip pasirinkti tinkamą stilių: Fineline, iliustracinį ar Dotwork
Fineline dizainuose naudojamos plonos, tikslios linijos, kurios išlieka aiškiai įžiūrimos ir mažesniame dydyje, o sparnų detalės atrodo subtilios, ne masyvios. Vienas mūsų katalogo pavyzdžių – dizainas Transformacija, kuriame sparnai apibrėžti plonomis geometrinėmis linijomis ir įkomponuotas žvaigždės formos akcentas.
Iliustraciniuose piešiniuose naudojamos ryškesnės linijos ir šešėliavimas, todėl galima perteikti daugiau matomų detalių, pavyzdžiui, žvynelių tekstūrą ar visą sparnų plotį. Dėl šios priežasties toks stilius labiau tinka didesnėms vietoms. O Dotwork šešėliai ir sparnų tekstūra kuriami atskirais taškais, o ne vientisu plotu, todėl laumžirgis atrodo švelniau ir tekstūriškiau nei užpildžius jį vientisa juoda spalva. Nė vienas iš šių trijų būdų nėra objektyviai geresnis už kitą; pasirinkimas priklauso nuo to, kokio dydžio bus motyvas, kur jis bus ir kiek detalių norima matyti kasdien.
Tinkamas dydis ir vieta
Labai mažame motyve pirmiausia prarandamos sparnų detalės, todėl Fineline ar Dotwork tekstūrai parodyti reikia pakankamai ploto, kad piešinys išliktų aiškiai įžiūrimas, o ne vien tilptų į pasirinktą vietą. Riešas, dilbis, kulkšnis ir raktikaulio sritis yra įprastos tokio dydžio vabzdžio motyvo vietos, nes ten sparnų plotis išlieka matomas, o ne prisitaiko prie kūno formos ir dėl to atrodo iškraipytas. Jei nori išsamiau susipažinti su skirtingais dydžiais, verta perskaityti mūsų vadovą, kaip pasirinkti pirmosios tatuiruotės motyvą ir vietą, kuriame šis pasirinkimas išsamiai aptariamas, o ne dar kartą aprašomas čia.
Išbandyk dizainą prieš įsipareigodamas ilgalaikiam variantui
Laikina arba pusiau ilgalaikė laumžirgio tatuiruotė leidžia ant savo odos pamatyti tikrąjį dydį, sparnų detales ir vietą prieš apsisprendžiant dėl ilgalaikio varianto. Tai aiškiai yra dizaino, dydžio ir vietos išbandymas: jis nieko nepasako apie tai, kaip būtų jaučiama nuolatinė tatuiruotė toje pačioje vietoje, kaip ji gyja, sensta ar atrodo po kelerių metų. Jei kyla klausimų apie pusiau ilgalaikio tatuiruočių rašalo patvarumą ar veikimą, verta perskaityti mūsų pusiau ilgalaikių tatuiruočių vadovą ir straipsnį apie tai, kiek laiko išlieka pusiau ilgalaikė tatuiruotė.
Jei tau ypač artima kaitos ir naujos pradžios interpretacija, giminingų motyvų rasi būsimame mūsų apžvalginiame straipsnyje apie tatuiruočių reikšmes nuo A iki Z ir straipsnyje apie laisvę simbolizuojančius motyvus. Jei nori neskubėdamas apžiūrėti patį Fineline dizainą ir kitus laumžirgio motyvus, apsilankyk laumžirgių kolekcijoje: joje gali išbandyti dydį, linijų pobūdį ir vietą pasirinkęs laikiną arba pusiau ilgalaikį dizainą, kol tai dar netapo nuolatiniu pasirinkimu.
