Rinkdamasi antrąją tatuiruotę, pradedi nebe nuo tuščios odos, o nuo jau turimo piešinio, prie kurio naujasis turi derėti vizualiai. Skirtumą tarp apgalvotos kompozicijos ir tokios, kuri atrodo atsitiktinai sukomponuota, lemia trys sprendimai, kuriuos gali priimti dar prieš eidama pas tatuiruočių meistrą: kiek panašus ar skirtingas bus abiejų piešinių stilius, kaip vieno dydis atrodys šalia kito ir kiek odos paliksi tarp jų. Išbandžiusi antrąjį modelį kaip pusiau permanentinę tatuiruotę ir nešiodama ją šalia pirmosios, galėsi pamatyti šiuos tris dalykus ant savo odos, prieš priimdama galutinį sprendimą.
- Stilius labiausiai dera pagal linijų storį, nebūtinai pagal temą — greta storomis linijomis atlikto piešinio plonas piešinys iškart kris į akis, net jei temos dera.
- Dydis nustato vizualinę hierarchiją: panašaus dydžio piešiniai atrodo kaip pora, o vienas gerokai didesnis automatiškai tampa kompozicijos centru, o kitas — akcentu.
- Tarpai lemia, ar abi tatuiruotės išliks atskirai įskaitomos, ar ims atrodyti kaip vienas painus piešinys.
- Bandomoji pusiau permanentinė tatuiruotė parodo piešinį, dydį ir išdėstymą šalia pirmosios, tačiau neparodo, kaip atrodys galutinė kompozicija, kai abi tatuiruotės bus permanentinės ir sugijusios.
Kuo antrasis pasirinkimas skiriasi nuo pirmojo
Rinkdamasi pirmąją tatuiruotę, renkiesi vieną piešinį ir vertini jį tik pagal savo kūną: kokia vieta, dydis ir stilius tau tinka. Renkantis antrąją, atsiranda dar vienas lygties dėmuo — jau turima tatuiruotė. Iš esmės renkiesi naują piešinį ir kartu sprendi, kaip jis derės su tuo, ko jau nebegali pakeisti. Tai nereiškia, kad antroji tatuiruotė turi būti panaši į pirmąją. Sąmoningai pasirinkta eklektiška kolekcija, kurioje kiekvienas piešinys pasakoja skirtingą istoriją, gali atrodyti taip pat gerai kaip vientisas, nuo pirmosios tatuiruotės apgalvotas rinkinys. Problema kyla tik tada, kai rezultatas buvo ne pasirinkimas, o atsitiktinumas — kai abu piešiniai ima nederėti dėl iš anksto neapgalvotų priežasčių: labai skirtingo linijų storio, neproporcingo dydžio arba per mažo atstumo tarp jų.
Paprasčiausias būdas išvengti atsitiktinumo — sprendimą išskaidyti į tris atskirus klausimus: stilius, dydis ir tarpai; į kiekvieną atsakyti dar prieš renkantis galutinį piešinį, o ne po to.
Stilius: kas vizualiai susieja dvi tatuiruotes
Pirmiausia, žiūrint į dvi greta esančias tatuiruotes, akis pastebi ne temą, o linijų storį. Plonų linijų, vadinamojo fine line, tatuiruotė ir tatuiruotė storomis, ryškaus kontūro linijomis gali būti visiškai suderinamos tematiškai — pavyzdžiui, abi priklausyti simbolių kategorijai, — tačiau vis tiek atrodys tarsi iš skirtingų rinkinių, nes linijų tankis ant odos pastebimai skiriasi.
Linijų storis ir detalumo lygis
Jei tavo pirmoji tatuiruotė yra subtilus piešinys plonomis linijomis ir nedaug užpildytų plotų, antrasis tos pačios stilistikos piešinys pratęs vizualią mintį, o ne ją nutrauks. Plonų linijų modeliai puikiai dera greta būtent todėl, kad išlaiko tokį patį linijos storį ir detalumo lygį, net jei jų temos skiriasi.
Gausiau detalių turinčiam piešiniui su šešėliais ir storais kontūrais reikia kitokios kaimynystės: arba antro tokios pačios iliustracinės stilistikos piešinio, arba didesnio atstumo tarp jų, kad skirtingas vizualinis svoris neatrodytų netvarkingai.
Temų grupė ir tai, kiek tiesiogiai jos turi sietis
Antroji galima jungtis yra teminė, o ne techninė: simboliai, gamta, žodžiai ir citatos ar geometriniai motyvai gali susieti du piešinius, net jei jų stilius nėra vienodas. Antrajai tatuiruotei nebūtina tiksliai pakartoti pirmosios temos — užtenka, kad abu piešiniai priklausytų tai pačiai idėjų grupei, ir žiūrovas pajus ryšį, net jei negalės jo tiksliai įvardyti.
Stilių kontrastas taip pat gali būti geras pasirinkimas, o ne klaida — jei tik jį nusprendi iš anksto, o ne pastebi jau pasidariusi antrąją tatuiruotę. Gausiau detalių turintis iliustracinis piešinys šalia subtilios pirmosios tatuiruotės gali tapti apgalvotu akcentu, jei atitinkamai apgalvosi jų dydį ir atstumą.
Jei dar neapsisprendei, kurį iš dviejų labai skirtingų modelių rinktis antrajai vietai, tiesiogiai palyginusi juos — išbandžiusi paeiliui arba vieną šalia kito kaip pusiau permanentines tatuiruotes, — aiškiai pamatysi, kuris geriau dera su tuo, ką jau turi ant odos; atskirame dviejų konkuruojančių modelių išbandymo vadove ši tema aptariama išsamiau.
Dydis: kaip abu piešiniai atrodo vienas kito atžvilgiu
Du panašaus dydžio piešiniai vizualiai atrodo kaip pora — akis juos suvokia kaip rinkinį, net jei jų temos skiriasi. Kai vienas gerokai didesnis už kitą, jis automatiškai tampa kompozicijos centru, o mažesnysis atlieka akcento, o ne lygiaverčio partnerio vaidmenį. Nė vienas variantas nėra neteisingas; problema kyla tik tada, jei dydžių skirtumas nebuvo tavo sumanymas, o atsitiktinis rezultatas.
Dydį reikia apgalvoti ir pagal pasirinktą vietą, o ne vien teoriškai: tai, kas ant dilbio atrodo maža, ant piršto ar riešo gali atrodyti neproporcingai didelė, nes skirtingose vietose skiriasi odos plotas ir išlinkis. Jei šalia labiau matomos pirmosios tatuiruotės nori nedidelio akcento, mažų modelių kolekcija yra tinkama pradžia renkantis bandomąją pusiau permanentinę tatuiruotę. O jei pasirinktas dydis neatitinka natūralios vietos, kurią tatuiruotė dengs, specialiame tatuiruočių išdėstymo pagal kūno anatomiją vadove paaiškinama, kodėl tatuiruotė, kuri „seka“ kūno kontūrus, atrodo geriau nei tokia, kurios vieta parinkta neatsižvelgiant į kūno formas.
Tarpai: kiek vietos palikti tarp jų
Jei du piešiniai yra per arti vienas kito, jie ima atrodyti kaip viena paini tatuiruotė, ypač jei skiriasi jų formos arba linijų storis. Aplink kiekvieną modelį palikta tuščia erdvė leidžia jam „kvėpuoti“ ir padeda išsaugoti abiejų piešinių įskaitomumą kaip atskirų elementų, net žiūrint iš toliau.
Praktiška taisyklė — orientuotis į natūralią kūno liniją, pavyzdžiui, riešą, kaulą ar raumens kontūrą, ir palikti kiekvieną piešinį atskirame segmente, o ne pasikliauti vien akimis tatuiruotės uždėjimo metu. Ši logika tiesiogiai siejasi su anatomija pagrįstu išdėstymu, aptartu tatuiruotės išdėstymo ant kūno vadove: tinkamai parenkant atstumą atsižvelgiama į tą patį odos išlinkį ir judėjimą, kurie svarbūs ir vienai tatuiruotei.
Ką gali ir ko negali parodyti bandomoji pusiau permanentinė tatuiruotė
Jei antrąjį modelį išbandysi kaip pusiau permanentinę tatuiruotę ir nešiosi šalia pirmosios, pamatysi būtent tai, ką šiame etape reikia įvertinti: piešinį, dydį ir išdėstymą greta vienas kito ant tavo odos, o ne skaitmeniniame piešinyje ar ant kito žmogaus odos. Galėsi įvertinti, kaip dera linijų storis, kaip atrodo pasirinktas atstumas ir ar kompozicija atrodo apgalvota, ar atsitiktinė — visa tai sunku numatyti vien iš nuotraukų.
Tačiau bandymas neparodys, kaip abu piešiniai atrodys, kai taps permanentinėmis tatuiruotėmis ir sugis, taip pat nieko nepasakys apie skausmą ar odos reakciją į permanentinę adatą — vizualinis dizaino, dydžio ir išdėstymo bandymas ir lieka tik vizualiniu bandymu, o ne permanentinės tatuiruotės patirties simuliacija.
Galutinis „InkLabs“ pusiau permanentinės tatuiruotės atspalvis visiškai patamsėja tik praėjus 24–36 valandoms po užklijavimo, kai subręsta cheminė rašalo reakcija, kaip paaiškinta pusiau permanentinių tatuiruočių veikimo vadove. Įprastai ji išlieka iki 15 dienų, tačiau trukmė priklauso nuo užklijavimo vietos, odos drėkinimo ir fizinio aktyvumo — išsamiau apie tai rašoma straipsnyje apie pusiau permanentinės tatuiruotės išlikimo trukmę. Jei bandydama lygini du greta esančius piešinius, tai reiškia, kad turėsi pakankamai laiko kelis kartus įvertinti visą kompoziciją skirtingomis dienomis ir vilkėdama skirtingus drabužius, prieš priimdama sprendimą.
Kaip viską suderinti
Jei tik svarstai apie pirmąją tatuiruotę ir dar neturi nuo ko pradėti, vadovas „Tavo pirmoji tatuiruotė“ padės išsirinkti modelį ir tinkamą vietą, prieš pradedant galvoti apie antrąją. Tačiau jei pirmąją tatuiruotę jau turi ir nori, kad antroji atrodytų kaip tęsinys, o ne atsitiktinumas, paprasčiausia būtų kelias dienas nešioti antrajai vietai numatytą modelį kaip pusiau permanentinę tatuiruotę šalia pirmosios. Pamatysi, kaip dera pasirinktas stilius, dydis ir atstumas, pakoreguosi tai, kas netinka, ir tik tada pereisi prie permanentinio varianto. Jei tuo metu jau svarstai apie trečią tatuiruotę arba didesnę kompoziciją toje pačioje vietoje, vadove apie tai, kaip pradėti tatuiruotą rankovę parodoma, kaip tą pačią stiliaus, dydžio ir tarpų logiką taikyti ilgesnį laiką plečiant kompoziciją.
