Tikra alergija tatuiruotės rašalui paprastai aiškiai skiriasi nuo įprasto gijimo: ji dažnai apsiriboja viena konkrečia piešinio spalva, trunka ilgiau nei įprastas pirmųjų dienų niežėjimas ir gali pasireikšti pūslelėmis, mažais mazgeliais arba sustorėjusia, pleiskanojančia odos vieta. Painiava kyla dėl to, kad ši reakcija pasireiškia ne visada iš karto – kartais ji atsiranda tik po kelių savaičių, metų ar net dešimtmečių. Norintys pirmiausia išbandyti laikiną ar pusiau nuolatinį piešinį turėtų žinoti, kad toks bandymas neleidžia numatyti, kaip oda reaguos į tatuiruočių rašalą, įvedamą adata – jis atsako į kitą klausimą: ar dydis, vieta ir stilius tinka jūsų odai.
- Užsitęsęs paraudimas, patinimas ar niežėjimas, susitelkę ties konkrečia piešinio spalva, yra tipiškas pirmasis požymis.
- Maži, į spuogelius panašūs iškilimai, šiurkšti sustorėjusi odos vieta arba apčiuopiamas mazgelis virš spalvotos srities veikiau rodo reakciją, o ne įprastą gijimą.
- Reakcija gali prasidėti iškart po procedūros, bet nebūtinai – kelių savaičių ar metų tarpas neatmeta sąsajos su rašalu.
- Bandomoji tatuiruotė su laikinais arba pusiau nuolatiniais dažais parodo dydį ir vietą, bet nieko nepasako apie vėlesnę reakciją į rašalą, įvedamą adata.
Kaip atpažinti alergiją tatuiruotės rašalui?
Po tatuiravimo tam tikras paraudimas ir jautrumas yra normalu, jei jis tolygiai apima visą piešinio plotą ir per kelias dienas sumažėja. Alerginė reakcija pasireiškia kitaip: ji dažnai apsiriboja viena spalva, tęsiasi ilgiau nei įprastas gijimo laikotarpis ir gali stiprėti, o ne slopti. Tarp aprašytų požymių – užsitęsęs paraudimas ir patinimas, niežėjimas, maži į spuogelius panašūs iškilimai, iškilusi pleiskanojanti pažeistos spalvos vieta arba kietas odos mazgelis (Šaltinis: Amerikos dermatologų akademija). Ryškesniais atvejais atsiranda pūslelių, oda šlapiuoja arba pasidengia šašais – ir dažniausiai tai vėlgi apsiriboja piešinio dalimi, kurioje yra reakciją sukėlusi spalva.
Įprastas gijimas ir alerginė reakcija
Svarbiausias skirtumas – reakcijos pasiskirstymas ir trukmė: įprastas gijimas apima visą ką tik ištatuiruotą plotą ir kasdien gerėja. O reakcija susitelkia ties viena spalva ir gali išlikti ar net stiprėti net tada, kai likusi piešinio dalis jau seniai sugijusi. Šis derinys – apsiribojimas viena spalva ir neįprastai ilga trukmė – yra praktiškiausias požymis, į kurį galite atkreipti dėmesį.
Kodėl oda kartais sureaguoja tik po kelių savaičių ar metų?
Kai kurios reakcijos nepasireiškia iš karto, nes organizmo imuninė sistema įterptas pigmento daleles – arba junginius, kurie iš jų susidaro odoje, – svetimomis palaiko tik praėjus ilgesniam laikui. Specialistai tai vadina uždelsta padidėjusio jautrumo reakcija: oda gali atrodyti sugijusi ir nepakitusi mėnesius ar metus, kol staiga sureaguoja būtent toje vietoje, kurioje yra tam tikros spalvos rašalo (Šaltinis: sisteminės reakcijos į raudoną rašalą atvejo aprašymas). Šiame kontekste dažniausiai minima raudona spalva: senesniuose raudonuose pigmentuose kartais būdavo gyvsidabrio junginių, o net ir šiandien dažniausiai naudojami, gerokai saugesni organiniai raudoni dažikliai, tokie kaip azo- ar chinakridono pigmentai, vis dar dažniau siejami su reakcijomis nei dauguma kitų spalvų. Taip pat yra dokumentuota, kad reakcijas gali sukelti kobalto mėlyna, chromo žalia ir kadmio geltona spalvos, tačiau tai pasitaiko rečiau (Šaltinis: „Medical News Today“).
Kada kreiptis į gydytoją arba dermatologą?
Dauguma reakcijų iš pradžių yra dermatologo, o ne skubiosios pagalbos skyriaus reikalas. Kitaip yra tada, kai kartu su odos reakcija atsiranda simptomų, apimančių ne tik odą: pasunkėjęs kvėpavimas, labai dažnas širdies plakimas, spaudimas krūtinėje, galvos svaigimas, didelis patinimas, stiprus skausmas, staigus viso kūno odos paraudimas arba dilgėlinė – priežastys nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Jei reakcija apsiriboja oda – pavyzdžiui, vargina užsitęsęs niežėjimas, maži iškilimai arba pleiskanojanti, iškilusi odos vieta – ir savaime nepraeina per vieną ar dvi savaites, verta apsilankyti pas dermatologą. Specialistui bus lengviau nustatyti tikėtiną reakcijos sukėlėją, jei tiksliai įvardysite, kuri piešinio spalva pažeista.
Ar laikina arba pusiau nuolatinė tatuiruotė gali numatyti alergiją rašalui, įvedamam adata?
Ne, priežastis – abiejų procedūrų skirtumas. Darant permanentinę tatuiruotę, rašalas adata įterpiamas į dermą, t. y. gilesnį odos sluoksnį, ir ten lieka visam laikui. O pusiau nuolatinis genipino pagrindu pagamintas jagua rašalas nudažo tik viršutinį odos sluoksnį – epidermį – ir išnyksta per vieną ar dvi savaites, kai atsinaujina šio sluoksnio odos ląstelės (Šaltinis: „Jagua“ tatuiruočių apžvalga). Kadangi skiriasi ir medžiaga, ir sąlyčio gylis, gera bandomojo piešinio tolerancija nieko nepasako apie tai, kaip ta pati oda vėliau reaguotų į tikrą rašalą, įvedamą adata – bandomoji tatuiruotė padeda išbandyti dizainą ir vietą, bet ne alergiją. Tai nereiškia, kad naują pusiau nuolatinės tatuiruotės produktą galima naudoti visiškai atsargumo nepaisant: retais atvejais genipinas pats gali sukelti kontaktinę reakciją, todėl prieš tepant naują produktą ant didesnio odos ploto verta jį išbandyti laikantis paties produkto instrukcijų. Daugiau apie tai, kaip „InkLabs“ gamina savo pusiau nuolatinį rašalą ir į ką atkreipti dėmesį atliekant lopo mėginį, rasite straipsnyje apie „InkLabs“ pusiau nuolatinio rašalo saugumą. Palyginimui: šių dažų cheminė sudėtis skiriasi nuo juodosios chna, kurios dažniausias reakcijų sukėlėjas PPD jagua rašale neaptinkamas.
Ką iš tikrųjų gali parodyti bandomoji tatuiruotė
Taigi bandomoji tatuiruotė vis tiek naudinga, tik padeda apsispręsti dėl kito dalyko. Ji leidžia pamatyti, kaip konkretus dydis atrodo konkrečioje vietoje ant jūsų odos, prieš nusprendžiant rinktis ką nors ilgalaikio. Ji nepadės išsiaiškinti, kaip pakelsite skausmą, kaip vyks gijimas ar kaip oda reaguos į konkretų permanentinį pigmentą – tai atskiri klausimai, plačiau aptariami straipsnyje apie tatuiruotės išbandymą prieš darant permanentinę. Jei išbandote pusiau nuolatinį piešinį, pirmiausia išbandykite šį konkretų produktą pagal jo instrukcijas, o ne vadovaukitės bendro pobūdžio informacija apie išryškėjimo laiką ar pašalinimą.
Jei vietoj užrašo norėtumėte išbandyti grafinį simbolį, tokio pat mažo ir nepastebimo dizaino alternatyva šiam tikslui yra Begalybė. Abu pavyzdžiai iliustruoja tą patį principą: tai vizualinis sprendimas, o ne odos mėginys, numatantis vėlesnę reakciją. Daugiau mažų piešinių, kuriuos galite išbandyti, rasite pusiau nuolatinių tatuiruočių apžvalgoje, o jei svarstote plačiau, ar permanentinis piešinys apskritai jums tinka, pasiruošti padės vadovas apie viską, ką svarbu žinoti prieš darantis permanentinę tatuiruotę, o vadovas, padedantis pasirinkti tarp laikinos ir permanentinės tatuiruotės padės įvertinti patį pasirinkimą.
Apibendrinant: po tatuiravimo stebėkite reakcijas, kurios susitelkia ties viena spalva ir tęsiasi neįprastai ilgai, turėkite omenyje, kad jos gali pasireikšti ir po kurio laiko, o atsiradus tokiems simptomams kaip dusulys, stiprus širdies plakimas ar didelis patinimas nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos. Bandomoji tatuiruotė lieka patikima priemonė apsispręsti dėl dizaino, bet ne atsakyti į medicininį klausimą, kurį reikia vertinti atskirai.
